Paprašytas papasakoti apie “Aitvarą” krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius nenorėjo daug kalbėti: “Mes galime didžiuotis, kad turime tokį dalinį. Jei amerikiečiams prireikė jo pagalbos, vadinasi, jis šio to vertas. Patikėkite, ne bet kas sulaukia tokio pakvietimo”.
“Aitvaro” pagrindas suformuotas Kaune - Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Oficialiai informuojama, kad daliniui Afganistane teks atlikti specialiąsias žvalgybos operacijas: identifikuoti galimus taikinius, analizuoti aplinkos saugumą, nustatyti galimas grėsmes.
Misijai reikia 40 lietuvių karių. Pasak ministro, tiek surinkti bus nesunku, nes savanorių jau dabar yra kur kas daugiau.
“Jėgerių važiuos tiek, kiek bus įsakyta. Tačiau prievarta niekas nebus siunčiamas”, - sakė bataliono vado pareigas laikinai einantis majoras Valerijus Šerelis.
Universalūs kovotojai
Į Afganistaną pasirengęs išvykti “Aitvaro” dalinys sudarytas iš “Alfos” kuopos, kurios bazė - Panemunėje esantis jėgerių batalionas. Šis karinis dalinys mokomas pagal JAV specialiųjų pajėgų programą.
Pagrindiniai uždaviniai - mobilumas, žvalgyba ir koviniai veiksmai priešo teritorijoje, gebėjimas ekstremalių situacijų metu organizuoti netradicinio karo operacijas.
Į “Alfa” kuopą atrenkami patys geriausi jėgeriai, kurių tikslas - prilygti amerikiečių ir anglų specialiųjų pajėgų kariams. Tipiškas specialiosios paskirties kuopos kovotojas yra 25 - 27 metų profesionalus karys, pasižymintis nepriekaištinga fizine ir psichine forma, mokantis naudotis įvairių rūšių ginklais, galintis efektyviai veikti bet kuriuo metų ir paros laiku ore, vandenyje ir žemėje, blaiviai mąstantis, pats sugebantis priimti sprendimus kritiškose situacijose.
Patekti į “Alfa” kuopą, o paskui į “Aitvarą” tėra vienas kelias - jėgerių mokyklos patrulių kursai. “Kauno dienos” žurnalistai buvo pakviesti į kursą baigusių karių pasveikinimo ceremoniją.
Pajėgūs skaudžiai nubausti
Jėgerių mokyklos patrulių kursai pradėjo veikti 2000-aisiais metais. Į devynias savaites trunkančius kursus patenka apie 30 karių iš visų Lietuvos dalinių. Kasmet organizuojami dveji mokymo ciklai. Į kursus priimama su vado rekomendacija, išlaikius fizinio pasirengimo ir plaukimo testus. Vidurinis išsilavinimas - būtinas.
Karių mokymo programoje - snaiperių, išgyvenimo ekstremaliose situacijose, kovos priešo užnugaryje kursai.
“Iš 32 įstojusiųjų mokymo programą baigė tik 14. Ne visi atlaikė didelius fizinius ir psichologinius krūvius. Neužtenka vien tik pakelti šiuos krūvius, ekstremaliomis sąlygomis dar reikia ir tobulėti, mokytis teorinių dalykų, daryti akivaizdžią pažangą. Po bemiegių naktų vaikinai iš ryto turėdavo mokytis. Atsipalaiduoti neįmanoma”, - pasakojo kursų viršininkas kapitonas Audrius Marcinkevičius. Jis pats tokius kursus baigė Danijos jėgerių kursuose.
“Norėjosi tobulėti. Buvo labai sunkių momentų, tačiau neužmiršau pagrindinio tikslo ir nepalūžau”, - teigė kursus sėkmingai baigęs devyniolikmetis jėgeris Kęstutis Kilinskas. Diplomų įteikimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis teigė, kad kursus baigę kariai yra pajėgūs labai skaudžiai nubausti bet kokį priešą.
Galimybė užsidirbti
Jauniems vyrams misija Afganistane - ne tik puiki galimybė įsitvirtinti ant aukštesnio karjeros laiptelio, bet ir gera proga užsidirbti pinigų. Koks bus jų uždarbis, kariškiai ir Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai neinformuoja.
Teigiama, kad pusę metų truksianti misija biudžetui kainuos maždaug 1 mln. litų. Pasak ministro L.Linkevičiaus, viskas bus finansuojama iš krašto apsaugos biudžeto, galimas dalykas, kitų programų sąskaita, tačiau nepareikalaus papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto.
Tarptautinėse misijose dalyvaujantys kariškiai uždirba nemenkus pinigus. Pavyzdžiui SFOR (stabilizavimo pajėgose) Bosnijoje tarnaujantys lietuvių kariai per mėnesį uždirba iki 10 tūkst. litų.
Politikai abejoja
Kariai ir politikai nesutaria, ar reikia į karščiausią pasaulio tašką siųsti geriausiai parengtus Lietuvos kariuomenės vaikinus. Tai akcentuoja Seimo narys socialdemokratas Rimantas Ruzas, kuris pats yra kariavęs Afganistane 1983-1984 metais sovietų armijos invazijos metu.
“Mus vežė neklausdami, ar sutinkame, ar ne. Dabar važiuotų savanoriai, gerai parengti tokioms misijoms. Tačiau aš nebalsuosiu už lietuvių karių siuntimą į Afganistaną ir agituosiu taip daryti kitus frakcijos narius. Užtenka to, kad į Afganistaną važiuoja grupė karo medikų iš Lietuvos. Abejoju, ar yra gautas konkretus kvietimas dalyvauti karinėje misijoje. Manau, kad tai tik mūsų kai kurių tarnybų noras pakariauti, dalyvauti tarptautinėse operacijose”, - kalbėjo R.Ruzas.
