aA
Slobodano Miloševičiaus teismas dėl karo nusikaltimų trečiadienį peržengė reikšmingą skiriamąją ribą, kai Hagos nusikaltimų tribunole prokurorai baigė pristatyti pirmąjį buvusio Jugoslavijos prezidento bylos epizodą.
S.Miloševičius
S.Miloševičius
S.Miloševičius, kuriam iškelti kaltinimai dėl praėjusį dešimtmetį Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove skatinto etninio valymo, atkakliai klausinėjo paskutinį prokurorų liudytoją Kosovo klausimu.

Per 22 liudijimo dėl konflikto Kosove savaites parodymus davė daugiau kaip 100 žmonių. Prokurorai siekia įrodyti, kad serbų pajėgos 1999 metais nužudė šimtus bei ištrėmė beveik 800 tūkst. Kosovo albanų, siekdami ginčijamoje provincijoje įtvirtinti serbų kontrolę.

Didžiausiame Europos karo nusikaltimų teisme nuo Niurbergo proceso, kuriame buvo teisiami Hitlerio bendrininkai, turėtų būti padaryta dviejų savaičių pertrauka. Po jos prokurorai šauks liudytojus dėl konfliktų Kroatijoje ir Bosnijoje.

Manoma, kad teismas Tarptautiniame tribunole buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) užtruks mažiausiai dvejus metus. Jo metu prokurorai bandys įtikinti trijų teisėjų kolegiją, kad už karo nusikaltimus S.Miloševičius turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos.

Vasario mėnesį prasidėjęs procesas trunka jau 95 dienas. Jų metu S.Miloševičius savo gynybą pavertė puolimu, apkaltinęs JT tribunolą politiškai motyvuotu persekiojimu, kuris grindžiamas, jo žodžiais, "netikrais" kaltinimais, įskaitant genocidą ir nusikaltimus žmogiškumui.

"Manau, jog jis rengiasi pateikti ne teisinę gynybą, o politinį puolimą ir nugludinti savo puoselėjamą serbų tautos gynėjo įvaizdį", - sakė teismą nuolat stebintis organizacijos "Human Rights Watch" atstovas Richardas Dickeris.

S.Miloševičius primygtinai klausinėjo ne vieną prokurorų liudytoją, tarp jų Kosovo gyventojus, nukentėjusius nuo serbų žiaurumų.

Buvusiam Jugoslavijos prezidentui nepanorus atsakyti į jam pateiktus 66 kaltinimus karo nusikaltimais, teisėjai už jį patys turėjo paskelbti nekaltumo pareiškimą.

Tamsiai mėlyną kostiumą dėvintis ir raudoną kaklaraištį ryšintis S.Miloševičiaus teisėjų kolegijai pareiškė, jog Serbijai "būdingas nacionalinis didvyriškumo i sąžiningumo etosas", o jos pajėgoms buvo nurodyta laikytis karo teisės.

"Ar jūs suradote bent vieną mano, ar mano vadų įsakymą, kuriame būtų nurodyta įvykdyti nusikaltimą?"- klausė S.Miloševičius Kanados karinio eksperto, kurį prokurorai iškvietė paliudyti apie S.Miloševičiaus kaip vyriausiojo akrinių pajėgų vado vaidmenį.

"Aš nemačiau jokio panašaus dokumento", - atsakė liudytojas Philipas Coo (Filipas Ku).

Kad S.Miloševičius būtų pripažintas kaltu, prokurorai turi įrodyti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti apie žiaurumus Kosove, tačiau nedarė nieko, kad juos sustabdytų ar nubaustų kaltuosius.

Serbų pajėgų veiksmai Kosove paskatino NATO oro smūgius prieš Jugoslaviją. Po 11 savaičių trukusių bombardavimų Belgradas 1999 metų birželio mėnesį buvo priverstas atitraukti pajėgas iš provincijos.

S.Miloševičius pradės oficialią savo gynybą, kai prokurorai užbaigs įrodymų pristatymą visuose trijuose bylos epizoduose. Teismo procesas jau buvo keletą kartų sustabdytas dėl netikėtų S.Miloševičiaus rimtų sveikatos sutrikimų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.