Pareiškime pabrėžiama, kad Kaliningrado problemos sprendimas turėtų būti rastas iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Kopenhagoje lapkričio 11 dieną.
Vykdydamos ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, nuo kitų metų vidurio Lietuva ir Lenkija pradės reikalauti vizų iš Kaliningrado srities gyventojų, vykstančių per šias šalis.
Maskva, nuogąstaujanti, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota, suaktyvino politinį spaudimą ES šalims, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Šengeno susitarimai užtikrina laisvą ES šalių gyventojų judėjimą po visą 15-os valstybių bloko teritoriją. Šis ES pareiškimas paskelbtas po rugsėjo 9 dieną Maskvoje vykusių ES ir Rusijos konsultacijų dėl Kaliningrado problemos.
"(Derybose) buvo pabrėžtas ES pasirengimas parodyti maksimalų lankstumą įgyvendinant Šengeno reikalavimus", - teigiama pareiškime.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis atstovas Kaliningrado sričiai Dmitrijus Rogozinas praėjusią savaitę pristatė Europos Komisijai Maskvos pasiūlymus dėl bevizio režimo šio anklavo gyventojams, kuris galiotų kelerius metus po ES plėtros.
D.Rogozinas pranešė, kad Rusija siūlo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią iš Kaliningrado srities ir į ją autobusu ar traukiniu keliaujantiems žmonėms vykstant per Lietuvą nereikėtų tranzitinių vizų. Pirkdami kelionės bilietą, jie turėtų pateikti tik pasą. Rusijos prezidento atstovas sakė, kad tokia sistema galėtų galioti iki 2007-2008 metų.
Maskva pagrasino boikotuoti Rusijos ir ES viršūnių susitikimą, jei Briuselis neduos atsakymo į šias jos iniciatyvas.
Olandijos diplomatas trečiadienį taip pat paragino Kaliningrado srities valdžią paspartinti naujų Europos Sąjungos (ES) konsulinių tarnybų atidarymą. Nyderlandų įgaliotasis ministras Here de Buras mano, kad "šis darbas regione atliekamas nepakankamai aktyviai".
"Būtina sparčiau kurti ES šalių konsulines tarnybas", - pareiškė diplomatas per ES šalių ambasadų Rusijoje atstovų susitikimą su srities gubernatoriaus pirmuoju pavaduotoju Michailu Cikeliu.
Kaip pranešė Danijos ambasados Maskvoje patarėjas įgaliotasis ministras Andersas Howgordas (Andersas Hougordas), Europos diplomatų delegacija atvyko į Kaliningrado sritį, norėdama gauti būtinos informacijos vizų problemai išspręsti.
Vykdydamos ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, nuo kitų metų vidurio Lietuva ir Lenkija pradės reikalauti vizų iš Kaliningrado srities gyventojų, vykstančių per šias šalis.
Pasak A. Howgordo, "Kaliningradas šiandien yra vienas pačių svarbiausių politinės dienotvarkės klausimų". M.Cikelis pranešė diplomatams, jog šiemet srityje "oficialiai pripažinti atidarytais" Švedijos (pirmosios iš ES šalių) generalinis konsulatas ir Latvijos ambasados Rusijoje kanceliarijos skyrius.
Šiuo metu vyksta organizacinis darbas, susijęs su jų atidarymu. Regione taip pat veikia Lietuvos ir Lenkijos generaliniai konsulatai, Vokietijos ekonomikos atstovybė ir Graikijos garbės konsulatas.
Pasak gubernatoriaus pavaduotojo, taip pat svarstoma galimybė atidaryti konsulines įstaigas kituose Kaliningrado srities miestuose. Plečiant konsulinių paslaugų tinklą srities gyventojams ateityje bus lengviau gauti vizas vykti per ES teritoriją.
Tuo pat metu M.Cikelis išsakė nuomonę, jog Rusijos piliečiai į Kaliningradą ir atgal turėtų vykti be vizų.
Maskva, nuogąstaujanti, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota, suaktyvino politinį spaudimą ES šalims, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Tačiau Briuselis griežtai atmeta bevizio režimo galimybę, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.
Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.
