Atsižvelgus į 1999 metais išduotą Valstybinio teismo medicinos ekspertizių centro išvadą, kad N.Larionovui nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose ilgiau kaip valandą, be to, būtina daryti keletą pertraukų ir prireikus garantuoti neatidėliotiną medicinos pagalbą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki trečiadienio.
Teismo sprendimas sukėlė 27 salėje buvusių nukentėjusiųjų pasipiktinimą. Iš viso šioje byloje figūruoja 131 nukentėjusysis iš įvairių Latvijos rajonų.
N.Larionovui skirta kardomoji priemonė - policijos priežiūra. Teismo salėje jis pareikalavo vertėjo, kuris perteiktų jam teismo procesą rusų kalba. Trečiadienį planuojama perskaityti 46 puslapiuose išdėstytą kaltinimą.
1921 metais gimęs N.Larionovas kaltinamas dalyvavęs 1949 metų deportacijose. Jo bylos, kurią labai užsiėmęs Rygos apygardos teismas perdavė Žiemgalos apygardos teismui, nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas.
Rygoje gyvenantis kaltinamasis žiemą sirgo, o šiemet skundėsi, jog jam sunku atvykti į teismo posėdžius. N.Larionovui pareikštą kaltinimą sudaro apie 50 epizodų. Jis aktyviai dalyvavo antrojoje deportacijų bangoje, kai daugiausia buvo represuojami Latvijos valstiečiai.
Pagal jo pasirašytus dokumentus ir sankcijas, taip pat dėl kitų veiksmų, buvo represuota daugiau kaip 500 žmonių, maždaug 60 jų mirė. Sprendžiant iš kelių epizodų, N.Larionovas asmeniškai dalyvavo represijose.
