aA
Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) atstovai antradienį surengė protesto akciją, kuria buvo siekiama atkreipti dėmesį į statomų hidroelektrinių žalą upėms.
Upė
Upė
Akcija, kurioje dalyvavo tik šeši žmonės, surengta prie Aplinkos ministerijos (AM), kurioje tuo metu vyko hidroelektrinių statybos aplinkosaugos aspektus nagrinėjanti konferencija. Joje dalyvauja aplinkosaugininkai, hidroenergetikai, mokslininkai, verslininkai, Seimo, Vyriausybės ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Kaip BNS korespondentui sakė protesto akcijos organizatorius, LŽJ pirmininkas Rimantas Braziulis, ši akcija buvo surengta siekiant išsaugoti upes.

"Lietuvos upėms kyla daug grėsmių, o didžiausia jų - hidroelektrinių statyba", - sakė R.Braziulis.

Žalieji nesulaukė Aplinkos ministerijos pareigūnų dėmesio, ir baigę akciją, nuėjo į konferenciją.

Žaliųjų teigimu, kai kurios Lietuvos upės naktimis visiškai užtvenkiamos ir nustoja tekėjusios, kadangi tokiu būdu hidroelektrinių savininkai kaupia vandenį turbinoms sukti.

Kaip BNS sakė R.Braziulis, nors hidroelektrinės pagamina "švarią" elektros energiją, neteršia aplinkos, jų žala gamtai yra "didesnė nei nauda".

Pasak R.Braziulio, jei visos Lietuvos upės, išskyrus Nemuną ir Nerį, būtų užtvenktos ir ten stovėtų hidroelektrinės, jos pagamintų tik apie 2 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros energijos.

Dabar mažosios hidroelektrinės, kurių apie 40, pagamina tik labai nedidelę dalį visos elektros energijos - 0,3 proc.

Konferencijoje kalbėjęs AM Vandens išteklių departamento direktorius Alfredas Vaišnoras sakė, kad naujai statomos hidroelektrinės kelia vis didesnį pavojų gamtai.

"Pastačius hidroelektrinę, padidėja vandens gyliai, mažėja tėkmės greitis vandens telkiniuose, atsiranda žalingas poveikis augalijai ir gyvūnijai, be to suprastėja vandens kokybė", - pasakojo A.Vaišnoras.

Šią vasarą AM parengė nutarimo projektą, draudžiantį statyti naujas upių užtvankas žuvų migracijos keliuose, tačiau paprieštaravus hidroenergetikos specialistams, šis nutarimas kol kas nepriimtas.

Nutarimo projekto priede yra įrašytos 146 šalies upės, ant kurių draudžiama statyti užtvankas.

Konferencijoje kalbėjęs Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas teigė, kad konferencija rekomenduos sprendimą dėl minėtojo nutarimo projekto.

"Sprendimus priimsiu aš, kaip ministras, arba Vyriausybė", - sakė A.Kundrotas.

Šiuo metu nauja hidroelektrinė statoma Kavarske, ant Šventosios upės kranto. Bendrovės "Achemos hidrostotis" užsakymu statomos elektrinės galingumas - 1000 kilovatų. Elektrinės statybą tikimasi baigti gruodžio mėnesį.

Naujoji jėgainė senosios užtvankos vietoje. Pastačius naująją hidroelektrinę, pagerės žuvų migracijos sąlygos - bus įrengtas specialus takas žuvims. Iki šiol žuvys Kavarsko užtvankos neįveikdavo.

Pasak R.Braziulio, 1987 metais susibūręs LŽJ dabar vienija daugiau nei 500 žmonių, o Vilniuje šiai organizacijai priklauso maždaug 50 asmenų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.