"Tačiau šis sugriežtinimas nebūtinai turi reikšti karinę jėgą", - pridūrė jis.
Pasak A.Fleischerio, G.W.Bushas buvo labai pamalonintas, kad kiti lyderiai taip pat ėmėsi spręsti šį klausimą. Tačiau Baltųjų rūmų atstovas atsisakė komentuoti, ar prezidentas pritaria būtent J.Chiraco siūlymui.
Prancūzų planas numato, jog Saugumo Taryba priimtų rezoliuciją, pagal kurią Irakui būtų suteiktas dviejų savaičių terminas įsileisti JT ginkluotės inspektorius "be jokių apribojimų bei išankstinių sąlygų". Jei Irako prezidentas Saddamas Husseinas nepritartų jų sugrįžimui ar kliudytų jų darbui, Saugumo Ta ryba svarstytų antrąją rezoliuciją dėl karinės jėgos panaudojimo.
Prancūzijos prezidentas sakė, kad jo šalis imtųsi parengti antrąją rezoliuciją, tačiau jis nežadėjo skirti karinių pajėgų ją įgyvendinti.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai neužsiminė, ar G.W.Bushas pritartų kokiai nors naujai JT Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl Irako, pabrėžęs, kad prezidentas išdėstys savo poziciją ketvirtadienį, kai kreipsis į JT Generalinę Asamblėją.
Prieš išvykdamas iš Baltųjų rūmų G.W.Bushas skambino JT generaliniam sekretoriui Kofi Annanui, Turkijos ministrui pirmininkui Bulentui Ecevitui ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Danijos premjerui Andersui Foghui Rasmussenui, su kuriais aptarė galimus Irako krizės sprendimo būdus, sakė A.Fleischeris.
Detroite JAV prezidentas šią problemą svarstys su Kanados ministru pirmininkus Jeanu Chretienu (Žanu Kretjenu).
