Žurnalistų paprašytas, A.Jakovenka taip pakomentavo Narvoje gyvenančių Rusijos piliečių sąjungos kreipimąsi į tarptautines organizacijas, kuriame šie skundžiasi diskriminacine Estijos valdžios politika.
"Šių metų pradžioje pirma laiko uždarius Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos misiją Taline, humanitarinė padėtis Estijoje iš esmės nepasikeitė", - pabrėžė A.Jakovenka.
Jo nuomone, viena rimčiausių problemų šioje Baltijos šalyje yra "masinis pilietybės neturėjimas": pernai Estijos pilietybę gavo tik 3 tūkst. iš 200 tūkst.
"Esant tokiems tempams natūralizacija truks dešimtmečius, o visuomenės integravimas faktiškai apsiriboja rusakalbių asimiliavimu", - sakė Rusijos diplomatas.
Jis taip pat pažymėjo, jog nesprendžiamas ir vadinamųjų nelegalų - žmonių, kurie dėl netobulų vietos įstatymų negali gauti teisėto statuso šalyje, kur neretai yra gimę ar ilgą laiką gyvenę, klausimas.
"Iš šalies "išstumiami" ir buvę sovietinių teisėsaugos organų darbuotojai prisidengus išgalvota dingstimi, esą jie "kelia grėsmę valstybės saugumui", toliau persekiojami ir pjudomi karo ir karinės tarnybos veteranai, kurie kaltinami "genocidu ir nusikaltimais žmonijai", - vardijo A.Jakovenka.
Rusijos URM atstovas pabrėžė, kad Maskva ragina Taliną laikytis visuotinai priimtų tarptautinių standartų tautinių mažumų teisių srityje.
"Mes tikimės, kad liaudies balsą iš Narvos, kurį parėmė 15 tūkstančių Estijos gyventojų, taip pat kitus rusakalbių gyventojų teises šioje šalyje ginančius balsus išgirs tarptautinės organizacijos ir pasaulio visuomenė", - sakė A.Jakovenka.
