Informaciją apie padėtį pateikė Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos departamento ir krizių prevencijos komiteto atstovai.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, šiuo metu dega arba smilksta 73 durpynai, nepavyksta užgesinti Šalčininkų rajone Kurmelionių kaime degančio durpyno, užimančio 48 ha teritoriją. Šio durpyno gaisro dūmai kelia didžiausią taršą Vilniuje, tuo tarpu Rudaminos ir Slabados durpynus jau pavyko užgesinti.
"Duoti nurodymai imtis visų priemonių, panaudojant vikšrinę techniką, siekiant lokalizuoti šituos gaisrus ir juos greičiau užgesinti", - pirmadienį po Vyriausybėje įvykusio Krizių valdymo komiteto posėdžio žurnalistams sakė premjeras A. Brazauskas.
Premjeras posėdyje pavedė Vidaus reikalų ministerijos sekretoriui Jonui Liaudanskui vadovauti ir koordinuoti visą gaisrų gesinimo štabo veiklą pasitelkiant Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos techniką ir pajėgas.
Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriui Kaziui Zulonui taip pat pavesta pasinaudoti šių ministerijų turimais ištekliais, pasitelkti vikšrinę techniką tranšėjų kasimui, nes dėl giluminio durpynų degimo ir išdžiūvusių vandens telkinių vien vandeniu durpynų užgesinti nepavyksta.
Siekiant sumažinti oro taršą, A.Brazauskas Ūkio ministerijai pavedė pagal galimybes maksimaliai sumažinti organinio kuro deginimą elektrinėse ir naudoti dujas.
Žemės ūkio ministerija komitetą informavo apie parengtas sausros nuostolių skaičiavimo metodikas. Pasak pranešimo, komitetas nutarė didžiausią dėmesį skirti pieno sektoriui. Ministerijos sudaryta darbo grupė apie nuostolius žemės ūkiui savo išvadas pateiks rugsėjo antroje pusėje.
Krizių valdymo komitetas į kitą posėdį planuoja rinktis penktadienį. Jame ketinama išklausyti informaciją, kaip vyksta durpynų gesinimo darbai.
Visuomenės sveikatos centro teigimu, ilgą laiką besitęsianti sausra ir dėl jos kilę daugybė durpynų gaisrų kelia pavojų ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies gyventojų sveikatai.
Pasak šio centro pranešimo, Lietuvoje leistina kietųjų dalelių ore vidutinė paros koncentracija yra 75 mikrogramai kubiniame metre, o Vilniuje pastarosiomis dienomis ji siekia net 277 mikrogramus.
Žirmūnų mikrorajone įrengtas stacionarus oro kokybės matavimo postas praėjusį sekmadienį rodė net 4 kartus padidėjusią taršą.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė pranešė, kad bendras pacientų apsilankymų miesto poliklinikose skaičius nepadidėjo, tačiau Naujininkų, Naujosios Vilnios, Antakalnio poliklinikose apsilanko daugiau žmonių, kurie skundžiasi respiraciniais susirgimais, kosuliu, bronchinės astmos paūmėjimu.
Vilniaus rajone tokių nusiskundimų daugiau Rudaminos, Nemėžio, Pagirių, Rukainių ir kitose ambulatorijose - tose vietovėse, kur gyventojai yra arčiau degančių ir smilkstančių durpynų.
Susidarius nepalankiai sveikatai situacijai, visuomenės sveikatos specialistai pataria žmonėms daugiau laiko praleisti namuose, vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška ar kitokia medžiaga, mažinti fizinę veiklą lauke, o visose švietimo ugdymo įstaigose, mokyklose nutraukti kūno kultūros pamokas ar renginius lauke.
Gyventojams taip pat patariama saugoti kvėpavimo takus, uždengiant juos sudrėkinta marle ar vata, atsisakyti deginti įvairias atliekas, ypač kaimo vietovėse, po rudens darbų. Be to, rekomenduojama kuo mažiau naudotis asmeniniu transportu, kuris didina taršą mieste.
Padidėjusi oro tarša pavojingiausia vaikams iki 1 metų ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
