aA
Lietuvos diplomatai paragino Afrikoje įstrigusio laivo "Rytas" savininkus kuo skubiau sutvarkyti teisinius formalumus, kad laivo likimą galima būtų spręsti ne kraštutinėmis diplomatinėmis, o ūkinių ginčų priemonėmis.
Laivas
Trečiadienį grupė URM Konsulinio departamento pareigūnų susitiko su laivo "Rytas" savininkų įgaliotuoju atstovu, laivo operatorės "Baltic Atlant Shipping" direktoriumi Aleksandru Lobačiovu.

Kaip BNS korespondentui po susitikimo sakė A. Lobačiovas, laivo savininkai ir jo išlaisvinimo siekiantys diplomatai "negali dirbti atskirai, būtina suvienyti ir nuolat koreguoti pozicijas". "Rytas" jau beveik mėnesį yra sulaikytas Pusiaujo Gvinėjoje.

A. Lobačiovas sakė vertinąs Lietuvos URM veiksmus dėl "Ryto" išlaisvinimo ir "vargu ar kas žino kitų kelių", kaip išlaisvinti laivą. Pasak Konsulinio departamento direktoriaus Artūro Žurausko, laivo istorijoje pasiekta stadija, kai "reikia pabandyti iš politinio lygmens pereiti į teisinį".

"Tačiau mes neatsisakome galimybės imtis kraštutinių būdų, pavyzdžiui, oficialaus URM delegacijos "desanto" į Pusiaujo Gvinėją", sakė A. Žurauskas. Kaip žinoma, pagalbos dėl "Ryto" išlaisvinimo Lietuva kreipėsi į Rusiją, Prancūziją, Ispaniją, JAV, Jungtines Tautas ir Tarptautinę frankofonijos organizaciją.

Lapkričio pabaigoje Pusiaujo Gvinėjos URM perdavė Lietuvai notą, kurioje atmeta kaltinimus tarptautinės teisės pažeidimais. Notoje informuojama, kad Pusiaujo Gvinėja kaltina laivą "Rytas" nelegalia žvejyba ir skyrė 500 tūkstančių JAV dolerių baudą. Pusiaujo Gvinėja prašo laivo savininkų per 30 dienų pateikti savo atsakymą.

Pagal 1982 metų Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, "areštuoti laivai ir jų įgulos turi būti paleidžiami iš karto, kai pateikiamas pakankamas užstatas ar kitokios garantijos".

Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Šiaudvyčio teigimu, diplomatai paprašė "Ryto" savininkų kuo greičiau atsakyti Pusiaujo Gvinėjos valdžiai. Be to, pasak G. Šiaudvyčio, laivo savininkai negali pateikti dokumentų, liudijančių apie derybas su Pusiaujo Gvinėja, pavyzdžiui, advokato paklausimų, atsakymų ir panašiai. "Dokumentų nebuvimas apsunkina galimybę spręsti ginčą valstybių lygmenyje", sakė G. Šiaudvytis.

Šią savaitę Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje taip pat iškėlė klausimą, ar pakankamų priemonių ėmėsi laivo savininkai. Pasak G. Šiaudvyčio, tuo atveju, jeigu nepavyktų dėl laivo išlaisvinimo susitarti Hamburgo tribunole arba kitais ūkinių ginčų sprendimo būdais, Lietuvos URM imsis papildomų diplomatinių priemonių.

Diplomatų teigimu, kol kas neplanuojama konkreti diplomatinės delegacijos kelionės į Pusiaujo Gvinėją data, tačiau šiam vizitui ruošiamasi, derinamos kelionės aplinkybės. Lietuva neturi savo diplomatinės atstovybės Pusiaujo Gvinėjoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.