Išlaikyti tokį didelį valdininkijos būrį liberalų finansų stratego manymu, esanti pernelyg didelė prabanga.
Todėl iki kitų metų pirmo pusmečio, pasak J.Liongino, bus radikaliai sumažintas valdininkų skaičius. Tiesa, kaip tai bus daroma, kol kas neaišku.
Prieš keletą savaičių apie tai, kad 10 proc. bus mažinamas Seimo kanceliarijos darbuotojų skaičius, pranešė parlamento vadovybė.
Liberalai numatę nebūdingas valstybės tarnybai funkcijas “privatizuoti”, o toms įstaigoms, kurios bus kitąmet naikinamos, skirti mažesnį finansavimą.
Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje numatyta naikinti dabar esančias 10 apskričių administracijas. Vietoj jų ketinama įsteigti 5 regioninio valdymo įstaigas. Be to, sujungus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją su Vidaus reikalų ministerija, dalis valdininkijos taip pat atsidurs gatvėje.
Valdymo reforma išties sveikintina, jei tik Rolando Pakso Vyriausybei pavyktų nugalėti biurokratijos monstrą.
Kita vertus, kaip parodė, buvusių Vyriausybių valdymo reformos, panaikinus vieną biurokratų lizdą, jo vietoje įsteigiamas kitas, su dar didesniu etatų skaičiumi. Štai R.Pakso Vyriausybės pirmųjų 100 dienų veiklos priemonių plane pabrėžiama: “panaikinamos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos funkcijas perduoti kitoms valstybės institucijoms”.
Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos patarėja Salomėja Girijotienė atkreipia dėmesį į Vyriausybės pirmųjų 100 dienų veiklos priemonių plane numatytą nuostatą iki šių metų gruodžio 20 d. “supaprastinti valstybės tarnautojų priėmimo, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo tvarką”, iki kitų metų sausio 15 d. “parengti Vyriausybės kanceliarijos pertvarkymo projektą” bei iki kitų metų vasario 15 d. “suvienodinti išeitinių pašalpų mokėjimo tvarką ir sumažinti jų dydžius”.
Šie R.Pakso Vyriausybės ketinimai socialdemokratams kelia nerimą. S.Girijotienės nuomone, po ketinimais keisti atleidimo tvarką ir mažinti išeitines pašalpas, slypi noras išmesti “nesavus”.
Prezidento Algirdo Brazausko iniciatyva prieš keletą metų buvo priimtas Valdininkų įstatymas, kuris visą valdininkiją suskirstė į 2 lygius: “A” ir “B”. “A” lygio valdininkų kadencija baigiasi kartu su politinės valdžios pasikeitimu, o “B” lygiui jokios įtakos politinis valdžių pasikeitimas neturėjo - tiesiog jie padėjo įgyvendinti Vyriausybės programą.
Tuomet buvo galvojama, kad valdininkai neturi bijoti valdžių pasikeitimo, jie neturi niekam pataikauti, turi dirbti valstybės piliečių labui ir jaustis stabiliai.
Atėję į valdžia konservatoriai pakeitė šitą įstatymą - buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas. Savų protegavimas ypač išryškėjo premjero Gedimino Vagnoriaus valdymo metais. Ištikimai valdininkijai buvo mokami net 100-200 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedai.
Beje, pats R.Paksas, dar dirbdamas Vilniaus meru, taip pat buvo suskirstęs valdininkus į “savus” ir “svetimus”.
Nemokėdamas fizinių asmenų pajamų mokesčio Vilniaus meras R.Paksas per dvejus metus miesto valdininkijos premijoms išdalijo 33 mln. litų.
Socialdemokratinę koaliciją ypač papiktino, kai premjeras R.Paksas prieš keletą savaičių viešai prabilo, kad Valstybės turto fondo pareigose jis norįs matyti “savą, patikimą žmogų”.
Kairiųjų teigimu, kompetencija naujajai Vyriausybei nesvarbi, svarbu ištikimybė.
Kad kompetencija nėra vertinama liudija ir dar vienas faktas, praėjusią savaitę Seimas įtvirtino naują teisinę normą, kad parlamentarų padėjėjais gali dirbti aukštojo išsilavinimo neturintys asmenys.
