Užsienio finansų ekspertai prognozuoja, kad Estijos bendrasis vidaus produktas šiemet didės nuo 4,5 iki 5,5 procentų, tuo tarpu Lietuvoje 2-2,5 procentų. Pernai Estijoje ir Latvijoje ekonomikos augimas buvo taip pat sąlyginai didesnis nei Lietuvoje.
Beje, ir daugybė kitų rodiklių rodo, kad Estijoje ir Latvijoje pažanga didesnė nei Lietuvoje. Tarkime, naujų automobilių Estijoje tūkstančiui gyventojų tenka gerokai daugiau nei Lietuvoje, taip pat ir mobiliųjų telefonų. Trečdalis estų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o Lietuvoje mobiliuosius telefonus turi tik 10 proc. šalies gyventojų.
Kompiuteriais ir internetu estai naudojasi taip pat žymiai daugiau nei latviai ar juolab lietuviai. Pavyzdžiui, Latvijos mokyklose vienu kompiuteriu naudojasi 35 mokiniai, o Lietuvos mokyklose 75 mokiniai. Estijoje po internetą naršo 25 proc. o Lietuvoje vos 7-8 proc. žmonių.
Kodėl sovietmečiu žengusi Baltijos šalių priekyje, Lietuva dabar pagal daugelį parametrų vis labiau ėmė atsilikti nuo Latvijos ir Estijos?
Mokslininkai daro išvadą, kad estai sugebėjo ir sugeba racionaliau tvarkytis bei vykdyti reformas, nei kitos Baltijos sesės. Įtakos, matyt, tam turėjo ir skirtingi Baltijos valstybių papročiai, religija. Esminis skirtumas, kuo lietuviai skiriasi nuo estų: estai neneša šiukšlių iš savo namų ir negadina savo šalies įvaizdžio.
Lietuviai tuo negali pasigirti. Be to, estai sparčiai liberalizavo prekybą, praktiškai panaikino muitus prekiaujant su Vakarų šalimis. Tai labai teigiamai paveikė užsienio investicijų srautą. Skeptikai, tiesa, turi kitokią nuomonę, esą estams sekasi tik todėl, kad jiems padeda Suomija ir Suomijos turistai, kurių kasmet į Estiją atvyksta apie 3 milijonus.
Bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui (JAV doleriais)
1999 m. Lietuva Latvija Estija
2878 2574 3555
Nedarbo lygis (proc.)
2000 m. Lietuva Latvija Estija
11,1 9 5,6
Vidutinė senatvės pensija (JAV doleriais)
1999 m. Lietuva Latvija Estija
78 99 105
