Tačiau detaliai apklausus aplinkinių sodybų gyventojus ir patį turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtartą ūkininką, susidarė visai kitoks nelaimės vaizdas. Dabar jau nebeaišku, ar pirma užsidegė jauja, ar pievos, kiek truko pats gaisras ir kas galėjo jį sukelti, sakė Eltai bylą tirianti vyresnioji tardytoja Rasa Liniauskienė.
Anot pareigūnės, akivaizdu, kad minėtas ūkininkas pievų nepadegė. Pirma, jam tai didelė materialinė žala, o antra - iš Paragių kaimo šis žmogus išvažiavo dar gerokai prieš nelaimę.
"Gal kaimiečiai iš karto po gaisro apkalbėjo ūkininką iš pavydo ar iš piktumo, kaip ne vietinį ir turtingesnį žmogų",- svarstė tardytoja. Kai kam atrodė, kad jis norėjo sudeginti nuo chemikalų pajuodavusią žolę.
Policijos komisariate apklaustas S.D. patvirtino birželio pabaigoje pievas nupurškęs herbicidu "Roundap". Taip jis siekė pievose išnaikinti visas žoles, kad po to nulėkščiavus liktų švari dirbama žemė. Per keletą mėnesių šis herbicidas sunaikina ne tik augalų stiebus, bet ir šaknis. Nuo purškimo tepraėjus kelioms savaitėms, šaknys dar buvo gyvos. Todėl, padegus pievas, brangus herbicidas tarsi paleistas vėjais - iš nesunaikintų šaknų vėl sužels žolė.
Tardytojos žodžiais, tokia agronomijos logika neleidžia netikėti S.D. tvirtinimu, kad jis nesiruošė deginti žolės. Aštuoni iš dešimties apklaustų liudytojų taip pat sakė, kad gaisro metu ūkininko Paragiuose jau nebebuvo, o anksčiau kalbėdamas apie žemdirbystę, jis kaip tik ragindavo žmones nedeginti pievų. Kai kurių liudytojų tvirtinimu, dūmai pirma pasklido iš jaujos, o tik vėliau užsidegė pieva.
Išsisklaidžius įtarimams dėl minėto ūkininko kaltės, kitų įtariamųjų kol kas nėra. Todėl baigus tvarkyti formalumus ir dėl viso pikto surengus dar kelias liudytojų akistatas, bylą ketinama sustabdyti. Gal po kurio laiko tiesa netyčia išaiškės iš kokių nors kaimiečių kalbų, sakė R.Liniauskienė. Tada tyrimas būtų atnaujintas.
Pareigūnai smarkiai abejoja memorialinės sodybos prižiūrėtojos Violetos Šukienės ir jos sugyventinio versija, kad jauja supleškėjo per 15 minučių. Anot R.Liniauskienės, tokią galimybę kategoriškai neigia ir ugniagesiai - kad ir koks perdžiūvęs, 10x20 metrų medinis pastatas turėjo degti ilgiau.
Pagal darbo sutartį sodybos prižiūrėtoja negalėjo niekur išvykti iki darbo dienos pabaigos. Todėl moteris ir jos sugyventinis pareigūnams atkakliai tvirtina, kad iš Paragių į Kairiškius nusipirkti duonos buvo išvažiavę tik 15 minučių: nuo 16.40 iki 16.55 val. Kai sugrįžo, sakosi jaują radę jau sukritusią nuo liepsnų.
Nors ir kritiškai vertindami tokią versiją, pareigūnai kol kas negali jos paneigti. Todėl gali būti, kad materialinės žalos valstybei dėl sunaikinto saugomo paminklo niekas niekada ir neatlygins. Piniginę gaisro padarytų nuostolių išraišką tebeskaičiuoja Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistai.
1987 metais restauruotoje jaujoje kiekvieną vasarą vykdavo įvairūs renginiai: teatro ir folkloro festivaliai, minėjimai. Akmenės rajono Kultūros skyriaus vedėja Janina Rekašienė sakosi negalinti prognozuoti, ar gaisro nuniokota memorialinė sodyba nepraras kultūrinės traukos. Sudegus jaujai, išardytas sodybos ansamblis. Gyvenamajame name liko memorialinis Lazdynų Pelėdos kambarys su eksponatais.
Bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu buvo pasivadinusios seserys rašytojos Sofija Pšibiliauskienė-Ivanauskaitė ir Marija Lastauskienė-Ivanauskaitė, kūrusios XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.
