Poros nuotraukas išspausdino savaitinis žurnalas "Shukan Shincho". A.Fujimori leidiniui sakė, kad ši moteris yra jam skirta ir kad dėl jos jis atjaunėjo dešimčia metų.
"Tikiu, kad man likimo buvo skirta ją sutikti", - tokius A.Fujimori žodžius citavo žurnalas. Straipsnyje nurodoma, kad poniai, kurios vardas neminimas, Tokijuje priklauso viešbutis.
Su ankstesne žmona 1994-aisiais išsiskyręs A.Fujimori prisipažino, kad praeityje buvo užmezgęs kelis romanus, tačiau visi jie nutrūko. Paklausta apie santykius su A.Fujimori, minėta moteris vengė tiesaus atsakymo ir teigė, kad jis "yra vienas jos draugų".
Į Peru emigravusių japonų šeimoje gimęs A.Fujimori pirmą kartą šios šalies prezidentu buvo išrinktas 1990 metais. Gėdingai sprukti į Japoniją jam teko kilus korupcijos skandalui, į kurį buvo įsivėlęs ir jo buvęs patarėjas bei žvalgybos vadovas Vladimiro Montesinosas (Vladimiras Montesinosas).
A.Fujimori įtariamas piktnaudžiavęs valstybės lėšomis ir dalyvavęs vadinamosios V.Montesinoso "mafijos" - šalies teismus, Kongresą, armiją ir žiniasklaidą apėmusio korupcijos tinklo - veikloje. Apie savo atsistatydinimą 2000 metų lapkritį A.Fujimori iš Tokijo pranešė faksu.
Peru ne kartą kreipėsi į Japoniją prašydama išduoti A.Fujimori, tačiau 2000 metų gruodį jam buvo suteikta Japonijos pilietybė ir Tokijas pareiškė, kad remdamasis įstatymais, jis negali išduoti savo šalies piliečio.
Beveik prieš metus A.Fujimori Peru buvo paskelbtas "besislapstančiu nusikaltėliu" ir apkaltintas pareigų nevykdymu. Buvusiam prezidentui suimti Pietų Amerikos valstybė išdavė tarptautinį arešto orderį.
Minėta Jasukunio šintoistų š ventykla, esanti Tokijo centre visiškai šalia Imperatorių rūmų gynybinio griovio, buvo įkurta 1869 metais, kai šalį valdė imperatorius Meiji (Meidžis), kaip Tokio Šiokonšia - Dvasių invokavimo šventovė.
Šventykla buvo skirta pagerbti karius, kurie padėjo galvas kovodami su karo vadais šiogunais už imperatoriaus valdžios įtvirtinimą. Po dešimties metų Tokio Šiokonšia buvo pervardyta ir tapo žinoma kaip Jasukunis - Taikos įtvirtinimo imperijoje šventykla.
Į šventyklos Sielų knygą iš viso yra įrašyti maždaug dviejų su puse milijonų žmonių, kurie nuo 1853 iki 1945 metų žuvo per karinius Japonijos konfliktus, vardai. Jų dvasios čia yra gerbiamos kaip gunšinai - karo dievai.
