ES ir Maskva trečiadienį surengė pirmąsias tiesiogines derybas dėl Kaliningrado srities, Rusijos anklavo prie Baltijos jūros, kurio gyventojams po naujo ES plėtros etapo greičiausiai bus būtinos vizos norint keliauti į pagrindinę Rusijos teritoriją, tačiau išdėsčiusios viena kitai savo griežtas pozicijas, jos liko prie savo nuomonių.
D.Rogozinas, neseniai paskirtas prezidento specialiuoju atstovu Kaliningrado srities problemoms, šiame susitikime nedalyvavo.
D.Rogozinas, apibūdinęs dabartinę EK poziciją dėl Kaliningrado problemos kaip "labai sunkią ir nekeliančią optimizmo", sakė iš pradžių ketinąs pateikti Rusijos prezidentui savo pranešimą "apie šio klausimo būklę ir siūlymų, kokios pozicijos turi būti laikomasi derybose" dėl Kaliningrado.
Maskva nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota.
Todėl Maskva pastaraisiais mėnesiais ėmė siūlyti nutiesti specialius geležinkelio ir automobilių kelio koridorius, kuriais Kaliningrado gyventojai galėtų be vizų vykti į Rusiją, ir suaktyvino politinį spaudimą Lietuvai, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Tačiau Briuselis atmeta tokią galimybę, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.
Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 metų liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.
Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.
