Drauge, pasak ministro, Lietuva yra pasiruošusi "lankstiems" sprendimas, kad būsimos vizos sukeltų kuo mažiau nepatogumų Rusijos piliečių kelionėms per Lietuvą. "Mes pasirengę būti labai lankstūs: įvesti pigias ir ilgalaikes vizas, plėsti infrastruktūra, kad būtų kuo mažiau sunkumų", - sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad "derėtis turėtų Rusija su Europos Sąjunga", ir Lietuva laukia šių derybų rezultatų. Komisijos pirmininkas nuo Rusijos - transporto ministras Sergejus Frankas - savo ruožtu, pareiškė, kad Rusija nekeičia savo griežtai neigiamos pozicijos dėl būsimų vizų kaliningradiečiams.
"Tikiuosi, kad ši pozicija bus teisingai suprasta ir vykdomi atitinkami veiksmai", - sakė S.Frankas. Pasak jo, būsimasis vizų įvedimas gali turėti neigiamų pasekmių tiek Rusijos, tiek ir Lietuvos "ekonomikoms ir piliečiams".
"Ši klausimas turi tam tikrą kainą, ir ją reikia gerai suvokti", - sakė Rusijos ministras, pridūręs, jog Maskva nenorėtų, kad "procedūriniai klausimai privestų prie masinio žmogaus teisių pažeidimo".
Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 m. liepos 1 d. vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.
Rusija nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši sritis taps izoliuota. Pastaraisiais mėnesiais Maskva suaktyvino politinį spaudimą Lietuvai ir Europos Sąjungai, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Europos Komisijos atstovai yra pareiškę, kad dėl Kaliningrado srities būtina siekti sprendimo, kuris nepažeistų kandidačių suverenumo ir neprieštarautų Šengeno sutarties reikalavimams. Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.
Pagal oficialią Lietuvos ir Rusijos vyriausybių bendradarbiavimo komisijos pirmininkų susitikimo Palangoje programą, vizos Kaliningrado srities gyventojams nebuvo svarbiausias jos punktas.
Susitikime, anot Lietuvos UR ministro A.Valionio, didžiausias dėmesys skirtas energetikos, transporto, pasienio infrastruktūros vystymo klausimams bei įvairiems Lietuvos bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi aspektams, įskaitant Klaipėdos ir Kaliningrado uostų sąveiką (vadinamasis 2K projektas).
Komisijos pirmininkų susitikime taip pat aptartas pasirengimas išplėstinei komisijos sesijai, kurią planuojama surengti šį rudenį Maskvoje.
1995 metais įsteigtai Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinei bendradarbiavimo komisijai pavesta nagrinėti ir siūlyti vyriausybėms suderintus sprendimus tais klausimais, kurie domina abi šalis. Komisijos sudėtyje veikiančios darbo grupės nagrinėja prekybinio, ekonominio, mokslinio techninio, kultūrinio bendradarbiavimo problemas.
