Kaip anksčiau pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Igoris Ivanovas, konsultacijose, kuriose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos (EK) atstovai, bus daugiausia dėmesio skiriama tranzito tarp Kaliningrado srities ir pagrindinės Rusijos teritorijos po ES plėtros klausimui.
Tuo tarpu Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas, neseniai paskirtas prezidento specialiuoju atstovu Kaliningrado srities problemoms, nedalyvaus šiame susitikime.
Kaip paaiškino pats D.Rogozinas, iš pradžių jis ketina pateikti Rusijos prezidentui savo pranešimą "apie šio klausimo būklę ir siūlymų, kokios pozicijos turi būti laikomasi derybose" dėl Kaliningrado.
Drauge D.Rogozinas apibūdino dabartinę EK poziciją dėl Kaliningrado problemos kaip "labai sunkią ir nekeliančią optimizmo".
Tačiau jis vylėsi, kad "pradinės pozicijos bus pakeistos, Rusija ir Europos Sąjunga suras savitarpiškai priimtinus kompromisinius sprendimus".
"ES turi teisę plėstis, tačiau Rusija turi teisę saugoti savo teritorinį vientisumą ir savo piliečių teises. Tai grynai politinis klausimas, kurį būtina išspręsti", - sakė D.Rogozinas praėjusį šeštadienį duotame interviu radijo stočiai "Echo Moskvy" ir pridūrė, kad ES biurokratai sabotuoja derybas dėl ES ir Rusijos ryšių.
Savo ruožtu I.Ivanovas, atsakydamas į "Interfax" klausimą, pareiškė, kad "kol neprasidėjo šios konsultacijos, kalbėti apie kokius nors abiejų šalių kompromisus būtų per anksti".
"Kompromisai įmanomi, bet jie neturi suvaržyti Rusijos Federacijos interesų", - sakė I.Ivanovas.
Derybų išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sulaukė diplomatinės paramos iš Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco, kuris savaitgalį pareiškė, esą būtų "nepriimtina", jeigu Kaliningrado srities gyventojams reikėtų vizų norint vykti į pagrindinę Rusijos dalį.
EK atstovė spaudai Briuselyje pirmadienį sakė, kad J.Chiracas praktiškai pasiūlė sukurti alternatyvią sistemą, lygiavertę vizų sistemai, tačiau išsamiau jos nekomentavo.
"Prezidentas Chiracas pareiškė, jog nepageidauja tokios sistemos, kuri žemintų Rusiją. Mes jos taip pat nepageidaujame", - sakė atstovė.
Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris interviu valstybiniam radijui Prancūzijos vadovo pareiškimą įvertino kaip "propagandą".
Kone visoms Rusijos politinėms jėgoms atstovaujantys politikai remia griežtą V.Putino poziciją Kaliningrado klausimu.
Partijai "Jabloko" atstovaujantis liberalus parlamento narys Igoris Artemijevas paragino vyriausybę atkakliai laikytis savo pozicijos, teigdamas, kad ES pažeidžia pagrindines teises. "Europa nori laikytis vakarykštės politikos, atitinkančios šaltojo karo laikų dvasią", - sakė jis.
Tuo tarpu deputatas centristas iš Kaliningrado Vladimiras Nikitinas tvirtina, kad minėtų koridorių įsteigimas būtų priimtinas sprendimas, kuris nepakenktų ES sienų saugumui.
Nenutiesus šių koridorių, Kaliningrado gyventojai negalės laisvai vykti į Rusiją, nes planuojamas keltų susisiekimas tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo srities žiemos mėnesiais neveiks, o lėktuvų bilietų kaina Rusijos žmonėms yra sunkiai įkandama.
"Išskirtinė Kaliningrado padėtis reikalauja išskirtinio sprendimo", - sakė V.Nikitinas AFP.
Tačiau tyrimų centro INDEM ekspertas Jurijus Korguniukas pareiškė, jog nors bevizio susisiekimo koridoriai būtų geriausias problemos sprendimas, "jis politiniu požiūriu nepriimtinas ES, o ypač Lietuvai ir Lenkijai", kurių rinkėjai jam griežtai nepritaria.
Maskva nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota.
Todėl Maskva pastaraisiais mėnesiais ėmė siūlyti nutiesti specialius geležinkelio ir automobilių kelio koridorius, kuriais Kaliningrado gyventojai galėtų be vizų vykti į Rusiją, ir suaktyvino politinį spaudimą Lietuvai, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Tačiau Briuselis atmeta tokią galimybę, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.
Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 metų liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.
Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.
