Pasak politologų, gali būti, jog Jacque'as Chiracas (Žakas Širakas) tiesia pagalbos ranką Vladimirui Putinui, prarandančiam pasitikėjimą Rusijoje dėl savo provakarietiškos politikos.
Kita vertus, tikėtina, jog Paryžius tokiu būdų bando imtis lyderio vaidmens Europoje, kurio visada siekė.
Tačiau ir vienos, ir kitos versijų šalininkai abejoja, ar J.Chiraco pareiškimas gali pakeisti Europos Komisijos (EK) poziciją dėl Kaliningrado srities.
Praėjusios savaitės pabaigoje Prancūzijos prezidentas pareiškė, jog "vizų režimo įvedimas rusams, kurie keliauja iš vienos (savo šalies) dalies į kitą, yra nepriimtinas".
Šis J.Chiraco pareiškimas tiek Lietuvai, tiek Lenkijai buvo netikėtas, nes EK, nepaisant noro lanksčiai spręsti Kaliningrado klausimą, kol kas laikosi griežtos pozicijos dėl vizų lengvatų panaikinimo.
Šiuo metu į Rusiją per Lietuvą ar Lenkiją, vykstantiems Kaliningrado srities gyventojams nereikia vizų, tačiau jau nuo 2003 metų liepos 1 dienos, ruošiantis narystei Europos Sąjungoje (ES), Lietuva ir Lenkija vizų režimo lengvatas ketina panaikinti.
KĄ NORĖJO PASAKYTI?
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus Raimundo Lopatos, J.Chiraco pareiškimą galima interpretuoti labai įvairiai.
"Nėra aišku, ką jis turėjo omenyje sakydamas "rusai". Neaišku, ar jis kalbėjo apie Kaliningrado srities gyventojus, ar apie visos Rusijos gyventojus. Šio aiškumo trūksta", - BNS sakė R.Lopata.
Jo teigimu, jei J.Chiracas kalbėjo apie bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams, tuomet Prancūzijos prezidento idėja nėra nauja.
"Lietuva visada sakė, jog norėtų su Kaliningrado sritimi išlaikyti bevizį režimą", - kalbėjo VU TSPMI direktorius.
Pasak jo, sunerimti reikėtų, jei J.Chiracas iš tiesų kalbėjo apie visos Rusijos gyventojus.
Šios savaitės pradžioje į diskusiją įsijungė ir EK, pareiškusi, jog J.Chiracas sakė tik tai, kad "jis nenori tokios sistemos, kuri žemintų Rusiją", - "to paties, ko nenorime ir mes".
Vargu ar šis EK pareiškimas įnešė aiškumo į diskusiją. Tuo labiau, jog ir pati EK prieš kelias dienas sakė, jog artimiausiu metu ketina peržiūrėti savo poziciją dėl Kaliningrado srities.
PAGALBOS RANKA
Pasak politologų, tikėtina, jog Paryžius tiesia pagalbos ranką Kremliui.
"Kai Rusijos lyderiui, tiesiančiam ranką Vakarams, kyla problemos, Vakarai irgi tiesia ranką", - pastebi R.Lopata.
Jo teigimu, V.Putinas pastaruoju metu aiškiai rodė, jog dėl savo provakarietiškos politikos namuose gali būti įvarytas į kampą.
Tokios versijos neatmeta ir VU TSPMI dėstytojas Česlovas Laurinavičius. Pasak jo, V.Putinas yra "pozityvus veiksnys" tarptautinėje politikoje, todėl labai tikėtina, jog J.Chiracas suskubo į pagalbą Rusijos vadovui.
PARYŽIUS NORI PIRMAUTI
Politologai svarsto ir kitą scenarijų. Pasak jų, Paryžius tokiu būdu mėgina imtis lyderio vaidmens Europoje, ko visada siekė.
Pasak TSPMI dėstytojo Vytauto Radžvilo, J.Chiraco pareiškimas atspindi kai kurias paslėptas ES vidaus gyvenimo tendencijas ir pirmiausia - tylią didžiųjų valstybių konkurenciją dėl lyderystės.
R.Lopatos teigimu, visai tikėtina, jog tokiu žingsniu Prancūzija bando parodyti savo išskirtinumą.
PASEKMĖS
Politologai nemano, jog ES iš esmės keis savo poziciją dėl Kaliningrado srities. Pasak V.Radžvilo, kol kas neatrodo, jog Prancūzijos prezidento pareiškimas gali padaryti esminę įtaką ES pozicijai dėl Kaliningrado srities. Drauge jis pripažįsta, jog gali atsirasti įvairių "spekuliacijų" šiuo klausimu.
V.Radžvilo teigimu, Lietuva kol kas neturėtų reaguoti į J.Chiraco pareiškimą. "Žinoma, reikia ruoštis tam atvejui, jei paaiškėtų, kad šis pareiškimas padarė didesnę įtaką ES pozicijai, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio", - kalbėjo V.Radžvilas.
Politologų teigimu, jei situacija vis dėl to pasikeistų, Lietuva turėtų nuosekliai laikytis savo pozicijos.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus liepos pradžioje pareiškė, kad Rusijos siekis užtikrinti savo piliečiams kuo lengvesnes tranzito sąlygas nebus tenkinamas nei Lietuvos suvereniteto, nei Europos teisės sąskaita.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Evaldas Ignatavičius, reaguodamas į J.Chiraco pareiškimą dėl Kaliningrado, sakė, kad srities ateities klausimai bus sprendžiami ne atskirų šalių vadovų pareiškimais, bet prasidedančiomis Europos Sąjungos ir Rusijos derybomis.
Pasak E.Ignatavičiaus, su šios srities ateitimi susiję klausimai yra apibrėžti teisinėmis normomis bei įsipareigojimais, todėl turi būti sprendžiami derybose tarp ES ir Rusijos.
Rusija nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši sritis taps izoliuota. Pastaraisiais mėnesiais Maskva suaktyvino politinį spaudimą Lietuvai ir Europos Sąjungai, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
