Estijos prezidentas neslėpė esąs nusivylęs, kad parlamento nariai sąmoningai ignoravo konstitucinį valdžių atskyrimo principą.
"Parlamento frakcijos žinojo apie tai, kad Įstatymas dėl uždraustų statinių perkėlimo neatitinka Konstitucijos. Parlamentarai, kurie balsavo už įstatymo patvirtinimą, taip veikė žinodami, kad prezidentas, tesėdamas priesaiką, negali pasirašyti įstatymo. Dalis politikų taip pasielgė tik norėdami pritraukti dėmesį dėl vadinamojo "bronzinio kario" klausimo, o ne surasti efektyvų sprendimą", - sakė T. H. Ilvesas ir pridūrė, kad jokios aplinkybės nepateisina "žaidimo su Konstitucija".
Prezidentas taip pat pasmerkė visus bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo. "Tikiuosi, kad Estijos vyriausybė ir kitos valdžios institucijos suras išeitį, jog Estijos gyventojai galėtų paminėti karo aukos, neįžeisdami niekieno jausmų", - sakė prezidentas.
Pirminiame įstatymo projekte buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Tačiau antradienį per antrąjį svarstymą parlamente deputatai priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą - bronzinį karį.
Estijoje kovo 4 dieną vyks parlamento rinkimai. Analitikų teigimu, įstatymo dėl sovietinių paminklų eskalavimu daugelis partijų norėjo pritraukti rinkėjų dėmesį. Įstatymas bus grąžintas svarstyti pakartotinai. Kadangi paskutinis šios kadencijos posėdis vyks kitą savaitę, galutinį sprendimą dėl teisės akto greičiausiai priims naujai išrinkti deputatai.
Šis įstatymas priimtas dėl Talino centre stovinčio bronzinio kario. Dviejų metrų aukščio paminklas pastatytas 1947 metais sovietų armijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti. Tačiau daugeliui estų jis primena penkis dešimtmečius trukusią jų šalies, taip pat Lietuvos ir Latvijos okupaciją.
Rusija: tai šventvagystė
Rusijos užsienio reikalų ministras šį žingsnį pavadino šventvagyste, o prie Estijos ambasados Maskvoje iškart susirinko protestuotojų minia, praneša Rusijos žiniasklaida.
Įstatyme numatyta, kad paminklas turės būti perkeltas per 30 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau to gali ir neįvykti - pasak Estijos premjero Andruso Ansipo, "įmanoma", kad ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, todėl teisės aktą gali tekti keisti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejaus Lavrovas įstatymą pavadino klaida ir šventvagišku veiksmu, kuris neatitinka visuotinai pripažintų vertybių. "Šis aktas yra nepriimtinas Europai (...). Jis pažeidžia visas vertybes tų organizacijų, kurių nare neseniai tapo Estija", - Rusijos žiniasklaidai sakė politikas.
Tuo tarpu Rusijos jaunimo organizacijos "Jaunoji gvardija" aktyvistai prie Estijos ambasados Maskvoje pradėjo trijų dienų protesto akciją. Jaunuoliai ketina prie ambasados pastato protestuoti kasdien nuo 11 iki 17 valandos. Ant jų atsineštų plakatų yra užrašai: "Šalin rankas nuo rusų kareivio", "Hitleris yra Estijos didvyris".
Rusijos užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas neseniai įspėjo Estiją dėl "rimtų padarinių" dvišaliams santykiams, jei įstatymas bus priimtas.
