Praėjusį trečiadienį Vyriausybė skubiai priėmė sprendimą leisti bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, esančiose miestuose ir rajonų centruose, komplektuoti mažiau negu tris 11-ąsias klases arba gimnazijos trečiąsias klases.
Juo iš esmės stabdomas pastaruosius penkerius metus vykęs nedidelių vidurinių mokyklų reorganizavimas į pagrindines. Pagal 1999 metų Vyriausybės nutarimą, mokykla negali būti vidurinė, jeigu joje nebus trijų 11-ųjų klasių.
Tuo metu atostogavęs švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius teigė nieko nežinojęs apie rengiamą Vyriausybės sprendimą.
Kaip po susitikimo sakė prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė, "pastaruoju metu išryškėję savotiški nesusipratimai prezidentui kelia klausimą, ar socialliberalų deleguoti ministrai turi pakankamą partijos paramą, valdančiosios koalicijos paramą būtinoms reformos vykdyti".
Jo steigimu, socialliberalų deleguoti ministrai kuruoja "gyvybiškai žmonėms svarbias sritis" - švietimą, sveikatos ir socialinę apsaugą, tačiau šiose srityse dar neįvykdytos būtinos struktūrinės reformos.
Pasak jos, prezidentui nepriimtina praktika, kai ministrams už nugaros priimami sprendimai be jų žinios, jiems nesant. "Tai neatitinka demokratinėse valstybėse vyraujančių principų, elementaraus sprendimų priėmimo mechanizmo, kuris reglamentuotas Konstitucijoje ir įstatymuose", - sakė V.Gaižauskaitė.
Jos teigimu, antradienį vykusiame susitikime Seimo pirmininkas prezidentą patikino, kad socialliberalai nesvarsto galimybės keisti švietimo ir mokslo ministrą.
Seimo pirmininko atstovo spaudai išplatintame pranešime rašoma, kad A.Paulauską "nustebino" prezidento atstovės spaudai komentarai apie susitikimo turinį ir pareikšta kritika socialliberalų partijos deleguotų švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų vykdomoms reformoms.
Seimo pirmininkas mano, kad jeigu prezidento atstovės spaudai lūpomis pareikšti kaltinimai yra oficiali V.Adamkaus pozicija, tai yra "ne kas kita, kaip noras įžiebti konfliktą tarp valdančiosios koalicijos partnerių".
"Apie tai liudija ir nedviprasmiškas prezidento atstovės spaudai teiginys, esą "pastaruoju metu išryškėję savotiški nesusipratimai prezidentui kelia klausimą, ar socialliberalų deleguoti ministrai turi pakankamą partijos paramą, valdančiosios koalicijos paramą būtinoms reformos vykdyti"", - rašoma pranešime spaudai.
Jame pažymima, kad Seimo pirmininką nustebino ir prezidento raginimas "užuot kalbėjus apie tam tikras deklaracijas kovos su korupcija, vykdyti realius darbus sveikatos apsaugos sistemoje, kurie pašalintų korupcijos galimybę".
A.Paulauskas įsitikinęs, kad negalima prieš korupciją kovoti tik vienoje konkrečioje srityje, bet reikia sutelkti pastangas visose valstybės veiklos sferose, kas ir yra numatyta Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime.
Seimo pirmininko nuomone, būtų labai prasminga, jei prie šio susitarimo prisijungtų ir prezidentas, o tai savo ruožtu paskatintų dokumentą pasirašyti ir opozicines Seimo partijas.
Praėjusią savaitę A.Paulausko iniciatyva buvo pasirašytas susitarimas dėl kovos su korupcija, tačiau prie jo neprisijungė opozicinės partijos, teigdamos, jog dokumentas yra deklaratyvus.
Prezidentūros pareikštomis abejonėmis, kaip negeranoriškomis ir klaidinančiomis žmones, antradienį pasipiktino Socialdemokratų partijos (LSDP) informacijos centro vadovas Gediminas Kirkilas. Jis partijos vardu pareiškė, jog LSDP nesutinka su Prezidentūros pozicija, "juolab ji nepadeda spręsti švietimo, socialinės ar sveikatos apsaugos problemų".
"Panašaus pobūdžio pareiškimai bei veiksmai, priešpastatant koalicijos partnerius, prieštarauja ir neseniai išsakytam valstybės vadovo susirūpinimui dėl valdančiosios koalicijos tarpusavio santykių, Vyriausybės veiklos stabilumo ir panašiai", - rašoma socialdemokratų propagandininko pareiškime.
"Jokia reforma nėra dogma, ji turi būti vykdoma, atsižvelgiant į realias galimybes ir aplinkybes. Būtent į tai ir buvo atsižvelgta, pataisius Vyriausybės sprendimą, kuriuo leista atskirais atvejais vykdyti mokyklų reorganizavimą lanksčiau", - teigia G.Kirkilas.
Jis atmetė ir Prezidentūros kritiką dėl sveikatos apsaugos reformos eigos.
"Būtent dėl ankstesnių V.Adamkaus suformuotų vyriausybių klaidų šiandien tenka griežtomis priemonėmis tvarkyti šios sistemos finansavimą ir tik po to bus galima reformas tęsti. Būtent ankstesnių vyriausybių palikimas, skolos, valstybės finansiniai įsipareigojimai apsunkina sprendimus dėl pensijų reformos, dėl kurių bus nuspręsta rudenį Seime ir apie tai prezidentas yra informuotas", - teigia G.Kirkilas.
Po susitikime Prezidentūroje A.Paulauskas žurnalistams sakė, kad Vyriausybės priimtas nutarimas švietimo reformos nestabdo. Kartu jis pažymėjo, kad "nėra gera praktika" priimti Vyriausybės sprendimus ministrui nesant.
A.Paulauskas sakė kalbėjęs su premjeru Algirdu Brazausku apie tai ir, A.Paulausko teigimu, "pokalbio tonas ir pokalbio eiga rodo, kad tokie dalykai turėtų nesikartoti". "Aš už tai, kad už švietimo klausimus būtų atsakingas ministras. Jis atsako prieš rinkėjus, prieš Seimą, prieš prezidentą", - pažymėjo A.Paulauskas.
Į susitikimą Prezidentūroje iškviestas atostogaujantis A.Monkevičius žurnalistams taip pat sakė, kad Vyriausybės nutarimas ypatingos grėsmės reformai nekelia, nes negali būti labai daug atvejų, kada savivaldybės ryžtųsi keisti savo pačių patvirtintas ilgalaikes mokyklų tinklo pertvarkymo programas.
"Aš manu, kad tas galutinis variantas tikrai nėra griaunantis reformą, stabdantis ją", - teigė A.Monkevičius. Tačiau jis pridūrė, kad būtų buvę korektiškiau šį sprendimą priimti dar prieš jo atostogas ar joms pasibaigus.
Beje, pirmadienį Prezidentūroje vykusiame oficialiai nepaskelbtame susitikime su Vyriausybės kancleriu Zenonu Kaminsku, V.Adamkus domėjosi, ar nebus stabdoma švietimo reforma. Pasak atstovės spaudai, kancleris užtikrino, kad reforma stabdoma nebus, nes pačioms savivaldybėms suteikiama teisė spręsti, kurias mokyklas palikti, kurias uždaryti.
V.Gaižauskaitė žurnalistams taip pat teigė, kad antradienio susitikime su socialliberalų atstovais prezidentas taip pat pažymėjo, kad yra įstrigusi pensijų reforma, nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė savo darbo pradžioje "entuziastingai kalbėjo", kad ji bus įvykdyta.
Be to, pasak V.Gaižauskaitės, nei gydytojų, nei pacientų netenkina sveikatos apsaugos sistema. "Virš jos tvyro korupcijos šešėlis. Prezidentas ragino Seimo pirmininką užuot kalbėjus apie tam tikras deklaracijas kovos su korupcija, vykdyti realius darbus sveikatos apsaugos sistemoje, kurie pašalintų korupcijos galimybę", - kalbėjo atstovė spaudai.
