aA
Per vėlai susivokusiems, kad ant nosies brandos egzaminai – sunkios dienos. Laiko mokytis dar yra, tačiau rasti gerą korepetitorių „be šansų“. Taip DELFI teigė ne tik mokiniai, bet ir privačiai vaikus mokantys mokytojai.
Abiturientas, egzaminai - karikatūra
Abiturientas, egzaminai - karikatūra
© DELFI
Įdomu tai, kad padidėjęs patyrusių korepetitorių poreikis kol kas nesukėlė individualių ar nedidelėms grupėms organizuojamų konsultacijų kainų.

Dažniausiai minimas užmokestis už akademinę valandą svyruoja nuo 10 iki 70 litų. Mažuose miesteliuose 1 valanda anglų kalbos vertinama 20-50 litų (jei mokosi 2 vaikai, moka po 25 litus), matematikos ir kitų dalykų valanda atsieina 10-20 litų.

Didmiesčiuose galima rasti mokytojų, kurie moko tokiomis kainomis, tačiau daugumos korepetitorių paslaugos kainuoja žymiai brangiau.

„Aš mokinius susirenku jau iki rugsėjo pirmos. Yra užsirašiusių ir kitiems metams“, - DELFI sakė 17 metų Vilniuje matematikos korepetitoriumi dirbantis vyras.

Paklaustas, kodėl už pamoką ima tik 15 litų, nenorėjęs savo įmonės ir vardo viešinti mokytojas aiškino, kad ne akmeniui dirba: „Yra tėvų, kurie skambina, prašo palaukti atlyginimo, iš tokių nėra kaip plėšti. Be to, negaliu 100 procentų garantuoti, kad mokinys per egzaminą gaus aukščiausius įvertinimus, nors kai taip atsitinka, jie atveda kelis jaunesnius draugus“.

Visą gyvenimą mokyklai atidavęs matematikas sako nesantis verslininkas, tačiau korepetitoriumi dirba oficialiai.

„Mokykloje – pragariškas darbas, visą sveikatą padėjau. Tačiau negaliu mokytojaudamas rašyti dvejetų, o paskui imti kyšių. Geriau dirbti privačiai“, - dėstė DELFI pašnekovas.

Iš provincijos važiuoja į miestus

Mažuose miesteliuose korepetitoriais dirbantys mokytojai DELFI taip pat nenorėjo minėti savo pavardžių. Vieni todėl, kad dirba neoficialiai, kiti, kad „padėti vaikams paprašė pažįstami“.

„Mokytojai per pamokas labai išvargsta, apkrauti papildomais darbais, todėl provincijoje rasti korepetitorių – labai sunku. Jeigu kuris ir pamoko vaikus, tai tik kelis“, - sutartinai kartojo Šiaurės Aukštaitijos miestelyje gyvenančių mokinių tėvai.

Didmiesčiuose korepetitorių paslaugos brangesnės, tačiau daugiausia papildomas mokymas atsieina mažų miestelių mokiniams, kurie pas korepetitorius važinėja į miestus.

Jeigu dvyliktokai planuoja studijuoti dailę, muziką, kitas specifinių įgūdžių reikalaujančias studijų programas, mokytojų ieško tose mokyklose, į kurias stos, kas savaitę ar dvi važinėja pas juos konsultuotis.

Garantuoja kokybiškas paslaugas

Abiturientas, egzaminai - karikatūra
© DELFI

Problemą, kaip savo vaikams rasti gerą korepetitorių sprendė ir Vilniuje gyvenanti pradinių klasių mokytoja Loreta Šileikienė, pernai pati įkūrusi vieną iš kelių oficialiai veikiančių papildomo mokymo įstaigų UAB „Korepetitorių studija“.

Pasak jos, dauguma korepetitorių dirba nemokėdami mokesčių, todėl mokantys mokesčius priversti konkuruoti nelygiomis sąlygomis.

„Konkurencija labai didelė, tačiau mūsų tikslas buvo padėti tiems, kurie nepajėgia mokėti už individualias pamokas. Pas mus užsiėmimai rengiami ne daugiau kaip 6 vaikams ir kainuoja pigiau“, - sakė L.Šileikienė.

Korepetitorių studijos paslaugų kainos priklauso nuo to, kiek dalykų vaikai pasirinkę. Pavyzdžiui, už tris kartus per savaitę mokiniai gauna nuolaidą ir tuomet pamoka kainuoja apie 15 litų.

„Jeigu toks mokinys lanko individualias nelegalaus korepetitoriaus pamokas, už vieną moka iki 50 litų. Be to, pas mus garantuota kokybiška paslauga, ne taip, kaip mokytojas pagal skelbimą“, - lygino įstaigos savininkė.

DELFI: Kokio amžiaus mokiniams dažniausiai ieškoma korepetitorių?

L.Šileikienė: Įvairaus, tačiau kažkodėl neturime aštuntokų. Daugiausia yra dešimtokų.

DELFI: Kodėl?

L.Šileikienė: 10 klasėje egzaminai nėra tokie svarbūs, tačiau ir per juos nesinori bet kaip pasirodyti. Tada tėvai ieško kompromiso – nemoka už individualias paslaugas, o leidžia į grupines korepetitorių konsultacijas.

DELFI: Ar pastebėjote, kad kai kurie abiturientai tik po Naujųjų susizgrimba, kad artėja egzaminai?

L.Šileikienė: Taip, žinoma. Ir dažniau tai nutinka tiems, kurių vidurkis minimalus ir tada tikisi stebuklų.

DELFI: Iš mokytojų, korepetitorių ar savęs?

L.Šileikienė: Aišku, tikisi, kad mokytojas visagalis. Šiais laikais visi linkę kaltinti ne save.

DELFI: Tai, jeigu aš noriu rasti korepetitorių ir pasirengti brandos egzaminams, jau per vėlu?

L.Šileikienė: Gerą mokytoją vargu ar rasit.

Dabar surasti pedagogų, kokybiškai dirbančių savo darbą – ypatingai sunku. Jų vienetai, nes protingi išeina į kitas sritis.

DELFI: Tikrai galite taip kategoriškai teigti?

L.Šileikienė: Taip, nes su tuo susiduriu kiekvieną dieną.

Trūksta visų dalykų mokytojų, tikrai ne tik anglistų ar IT specialistų. Labai stinga lituanistų. Tie, kurie dirba iš pašaukimo, dar dar laikosi.

DELFI: Vaikų mokymosi rezultatais nepatenkinti tėvai sako, kad kai kurie mokytojai specialiai prastai moko jų vaikus, kad po pamokų galėtų užsidirbti privačiai. Kaip tai pakomentuotumėte?

L.Šileikienė: Teko apie tai girdėti, tačiau, mano nuomone, profesionalus mokytojas bet kokiomis sąlygomis gerai dirbs savo darbą ir tikrai nesugalvos neišaiškinti vaikui pamokos, kad galėtų tai padaryti už pinigus.

Aš, kaip mama, nevesčiau savo vaiko pas tokį mokytoją.

Bet yra kita problema - užtenka klasėje vieno ar kelių mokinių, kurie kelia triukšmą, trukdo mokytis ir nuo to kenčia visos klasės lygis. Klasėse mokinių skaičius - labai didelis.

DELFI: Manote, tai – viena skubiausiai spręstinų švietimo sistemos problemų?

L.Šileikienė: Ne. Mano nuomone, pirmiausia reikia saugoti tuos gerus pedagogus, kurie dar dirba, kad jie pasiliktų.

Atlyginimų klausimas ypač aktualus, nes priemokos už kategorijas, atvirai tariant, yra pasityčiojimas iš mokytojų. Jeigu patyręs pedagogas gauna 50 litų daugiau, o po pamokų už tai turi nudirbti nežmoniškus darbus, tai rodo, kad jo darbas nevertinamas.

DELFI: Švietimo politikai teigia, kad egzaminams galima pasirengti ir be korepetitorių. Ką į tai atsakytumėte.

L.Šileikienė: Galima, jei mokinys tikrai labai stiprus, gabus, klasėje mažai nedrausmingų mokinių ir juos moko visi geri mokytojai. Tada taip.

Išsiversti be pagalbos sunku, jei žmogus turi kitų stipriai išreikštų polinkių, sportuoja ar groja ir daug laiko praleidžia tobulindamas tuos įgūdžius. Bendrojo lavinimo programa – sunki ir jei mokiniui reikia daugiau laiko, kad įsigilintų į užduotis ir paruoštų namų darbus, jam sunku visose srityse būti lyderiu.

DELFI: Peršasi išvada, kad bendrojo lavinimo programa orientuota ne į vidutinių gabumų, o į gabų vaiką.

L.Šileikienė: Tikrai taip.

DELFI: Korepetitoriais dirbantys mokytojai sako, kad pagrindiniai jų konkurentai - studentai, kurie muša kainą.

L.Šileikienė: Gali būti, tačiau kodėl geri mokytojai jau rugsėjį nebeturi laisvų vietų ir nebepriima mokinių? Todėl, kad jie graibstomi.

DELFI: Kaip vertinate prieš abitūros egzaminus aukštųjų mokyklų dėstytojų renkamas mokinių grupes?

L.Šileikienė: Priklausomai nuo dalykų. Pavyzdžiui, istoriją tinka dėstyti didelėms grupėms, o, pavyzdžiui, dėl matematikos tai nelabai įsivaizduoju auditorinį darbą. Informacija gali būti pateikiama, tačiau kaip įsisavinama – kitas klausimas.

Pasirengti egzaminams galima ir be korepetitorių

„Tinkamai pasirengti brandos egzaminams galima ir be korepetitorių“, - DELFI teigė Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja Asta Ranonytė.

Specialistės nuomone, korepetitorius abiturientams dažnai yra ir psichologinis saugiklis: „aš viską darau, kad tie egzaminai būtų sėkmingi“. Ir net labai gerai besimokantys vaikai naudojasi jų paslaugomis, kad informaciją pateiktų glaustai ir jam suvokiamu būdu.

„Korepetitoriai iš dalies padeda pasitikrinti mokiniui žinias, todėl Egzaminų centras ir bando organizuoti bandomuosius egzaminus, pateikti pavyzdines užduotis, kad mokinys ne tik per mokyklą, bet ir tokiu būdu pats save įsivertintų“, - pridūrę A.Ranonytė.

Paklausta, ar vidutinių gabumų vaikas pajėgus pasirengti brandos egzaminams be korepetitorių pagalbos ir normaliai juos išlaikyti, specialistė tuo net neabejojo.

„Jeigu jis yra motyvuotas, sistemingai ir nuosekliai dirba ne tik egzaminų sesijos išvakarėse, suvokia, kad tas egzaminų maratonas – ne tik baigiamasis etapas, bet ir studijų pradžia, nes tuo pačiu metu laikomi ir stojamieji į aukštąją mokyklą, gali“, - sakė Nacionalinio egzaminų centro atstovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.