Pranešama, kad JAV administracijoje buvo intensyviai išnagrinėtas klausimas dėl griežtesnio politinio kurso su Iranu, kurį prezidentas George'as W.Bushas sausio mėnesį priskyrė tarptautinei "blogio ašiai" kartu su kitomis dviem šalimis - Iraku ir Šiaurės Korėja.
Aukštas administracijos atstovas laikraščiui pareiškė, jog G.W.Bushas ir aukšti jo užsienio politikos patarėjai priėjo prie išvados, kad M.Khatami ir jo rėmėjai vyriausybėje "yra per silpni, neefektyviai dirba ir nepuoselėja rimtų ketinimų tesėti savo pažadus" pertvarkyti Irano visuomenę.
Užuot siekę bendradarbiauti su M.Khatami, "mes sąmoningai nusprendėme solidarizuotis su Irano žmonių troškimais. Paprasčiau sakant, mes nesileisime įtraukiami į frakcinį "politinės reformatorių kovos su konservatoriais" žaidimą", sakė atstovas.
Anksčiau šį mėnesį G.W.Bushas paskelbė pareiškimą, kuriame solidarizavosi su Irano studentais, protestuojančiais prieš šios islamo respublikos režimą, teigdamas, jog Teherano vyriausybė "turėtų įsiklausyti į jų viltis".
Tačiau oficialusis Teheranas pasmerkė šį G.W.Busho pareiškimą. Praėjus kelioms dienoms, kai JAV prezidentas pareiškė paramą Irano reformoms, dešimtys tūkstančių iraniečių surengė oficialią demonstraciją, kurios metu protestavo prieš JAV kišimąsi į Irano reikalus.
Nuo 1997 metų, kai M.Khatami laimėjo prezidento rinkimus, JAV siekė vesti oficialias derybas su Iranu. Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas parodė nemažai draugiškumo gestų, tačiau Iranas juos pakartotinai atmesdavo.
Keli Irano reformatoriai ragino pradėti derybas su Vašingtonu, kad būtų galima įveikti daugiau kaip 20 metų trunkantį abiejų šalių priešiškumą. Tačiau šiam raginimui pasipriešino konservatoriai, tarp jų vyriausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, kuris turi sprendžiamąjį balsą valstybės klausimais.
Vašingtonas nutraukė ryšius su Teheranu, kai radikalūs Irano studentai 1979 metais užgrobė JAV ambasadą ir 444 dienas laikė įkaitais dešimtis Amerikos diplomatų bei kitų darbuotojų.
