Šiuos bendrovės "SIC rinkos tyrimai" atlikto tyrimo "Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje" duomenis "Lietuvos žinioms" sutiko pakomentuoti vienas iš jį užsakiusio Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjų Algirdas Meškauskas. Pasak jo, paaiškėjo, kad Lietuvoje egzistuoja prieštaravimas tarp normalaus vyro įvaizdžio - uždirbti šeimai pinigus - ir tikrovės, kai maždaug trečdalyje šeimų vyrai uždirba mažiau.
Meškausko teigimu, taip pat pastebimai keičiasi šeimos samprata, plintant informacijai daugėja tolerancijos seksualinėms mažumoms, o vyrams vis ryškesnė tampa jų vaidmens suvokimo krizė.
Šeima
"Daugelis žmonių šeimyninę buitį sieja su tam tikra materialine gerove", - sakė Meškauskas ir pridūrė, kad kurti šeimą neskubama pirmiausia dėl ekonominių priežasčių. Jo nuomone, nemažai lemia ir moterų siekis įgyti daugiau savarankiškumo, įsitvirtinti darbe.
"Jos puikiai supranta, kad karjerai šeima nelabai padeda, juo labiau visuomenėje vyraujant patriarchalinėms vyrų nuotaikoms, neva moterys turi sėdėti prie puodų", sakė LŽ Meškauskas.
Jis priminė, kad, tyrimo duomenimis, tiek vyrai, tiek moterys nepatenkinti pajamomis. Ypač vyrai, kuriems stinga ne tik piniginio, bet ir įvairaus nematerialaus jų darbo įvertinimo, stokoja dėmesio, patiria daug streso.
Tačiau, Meškausko teigimu, neverta kalbėti apie šeimos institucijos nykimą, veikiau reikėtų analizuoti jos pokyčius. "Juk turime ir įstatymais apibrėžtą šeimos modelį, kur ji suprantama ne tik tradicine prasme, bet ir tiesiog kaip gyvenimas kartu", - sakė jis.
Laisvė
"Vyrai skirtingai įsivaizduoja, kas yra laisvė", - norą, kad moterys vyrams turėtų duoti daugiau laisvės, komentavo Meškauskas. Pasak jo, nenoras būti šeimoje gali atsirasti ir dėl sutuoktinių vieni kitiems keliamų aukštų reikalavimų. Tačiau, Meškausko nuomone, svarbesnis čia yra klaidingas vyrų vaidmens šeimoje suvokimas.
"Dažnai vyrai savo rolę šeimoje apriboja tik pinigų parnešimu. Nemaža dalis deklaruoja tokį prioritetą, tačiau nepajėgia to įgyvendinti. Vyrai, aktyviau dalyvaudami darbinėje veikloje, turi daugiau galimybių saviraiškai. Jei jiems to laiko vis tiek trūksta, matyt, jiems nėra prie širdies šeimos buities rūpesčiai. Tačiau šiuos darbus vyrai be reikalo nustumia, kadangi tokiu būdu jie moko savo artimuosius gyventi su jų pinigais, bet be jų pačių", - LŽ kalbėjo Meškauskas.
Pasak jo, neretai į vyrų krizių centrus kreipiasi vyrai, kurie jaučiasi turį gerą materialinę bazę, tačiau negali pasigirti sėkmingu šeimos gyvenimu.
"Apsitvarkę savo biznio reikalus jie pamato, kad šeimoje tampa nebereikalingi. Tai yra tragedija, - teigė centro steigėjas. - Vyras dar norėtų tokio vaidmens, kad grįžus namo ir trinktelėjus kumščiu į stalą visi nutiltų ir būtų dėkingi už jo parneštus pinigus", - sakė Meškauskas pabrėždamas, kad vyrai dažnai be reikalo siekia perdėtos atsakomybės, kurios niekas iš jų nereikalauja.
Įžymybės
44 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, kad nepakeistų savo nuomonės apie visuomenėje žinomą asmenį, sužinoję apie jo homoseksualumą, tačiau 38 procentai tvirtina, kad jų nuomonė tokiu atveju pablogėtų. Tik 0,8 procento apklaustųjų tokį žmogų imtų vertinti labiau.
Daugiau tolerancijos netradicinės lytinės orientacijos atstovams rodo moterys, ypač jaunesnės. 48 procentai visų ir net 71 procentas 15-74 metų moterų dėl paaiškėjusios pakraipos nuomonės apie asmenį nekeistų, tačiau taip elgtųsi tik 39 procentai vyrų.
Vyresni žmonės dažniau linkę homoseksualius žmones vertinti neigiamai. Apklausos duomenimis, taip mano daugiau kaip pusė - 51,5 procento - 50-74 metų vyrų bei maždaug 49,5 procento tokio amžiaus moterų. Dažniau savo nuomonę į neigiamą pakeistų ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje gyvenantys vyrai (46 procentai).
Draugai
Tyrimo duomenimis, lietuviai nelinkę smerkti ir savo artimų draugų paaiškėjus jų homoseksualumui. 42 procentai teigia, kad priimtų juos tokius, kokie yra. 20,5 procento apklaustųjų atsisakytų toliau bendrauti, o 18,5 procento mėgintų juos pakeisti.
Palankiau šiuo atveju yra nusiteikusios moterys (46 procentai), ypač didžiuosiuose miestuose (60 procentų). Daugumą tų, kurie mėgintų pakeisti savo draugą arba draugę, sudaro 15-29 metų vyrai.
Keistų
Visuomenės garsenybių bei netgi artimų draugų atžvilgiu vyraujančios pasyvesnės nuostatos ar tolerancija smarkiai sumažėja, kai paliečiamas galimas sūnaus ar dukros homoseksualumas. 47 apklaustųjų - 50 procentų vyrų ir 44 procentai moterų - tvirtina, kad mėgintų savo vaikus pakeisti ir tik 28 procentai juos priimtų tokius, kokie yra. Čia tolerantiškiau žvelgia moterys - 33,5 procento, lyginant su 22 procentais vyrų.
Pasak Meškausko, skirtinga visuomenės reakcija į savo vaikų ir draugų bei įžymybių homoseksualumą yra bendro požiūrio į bet kokią problemą atspindys.
"Apie homoseksualius žmones yra pakankamai daug pasakojama, rašoma. Matyt, žmonėms jau tapo įprasta girdėti, kad tokių yra. Tačiau tiesiogiai su tokiais asmenimis retas yra bendravęs. Todėl ši žmonių grupė yra pakankamai izoliuota, nepažįstama ir dėl to nepriimtina", - sakė LŽ Meškauskas.
