Valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas trečiadienį vietoj bausmės H.Daktarui pasiūlė jį išteisinti, nes nepavyko įrodyti H.Daktaro kaltės prievartaujant turtą.
Pasak prokuroro, teisminio nagrinėjimo metu pavyko pilnai įrodyti, kad kaltinamieji iš nukentėjusiojo prievartavo turtą stambiu mastu. Turto prievartavimo iniciatorius, prokuroro nuomone, buvo N.Subačius. Pasak prokuroro, kaltinamieji padarė sunkų nusikaltimą ir bendrininkų grupėje, tai – sunkinanti aplinkybė.
H.Daktaras ir jo bendrai teisme sakė, kad byla yra sufabrikuota. Pats Henytė teigė niekam blogo nedaręs – dirbęs savo motinos bare ir stengęsis, kad visi į barą atėję klientai būtų patenkinti čia gaminamais cepelinais.
Kaltinamųjų advokatai trečiadienį teisme pareiškė, kad už grotų esantys ginamieji turėtų būti išteisinti ir paleisti į laisvę.
Baudžiamąją bylą dėl bendrovės „Šuolis" direktoriaus V.Miklaševičiaus turto prievartavimo Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai pradėjo tirti užpraėjusių metų balandžio 16-ąją, kai į juos kreipęsis verslininkas pareiškė, jog jį reketuojantys Kauno nusikaltėliai sudegino tris automobilius. V.Miklaševičius pareiškimą atsisakė rašyti, tačiau sutiko su pareigūnais bendradarbiauti.
Automobilių alyvos ir tepalų prekyba užsiimantis bendrovės „Šuolis" vadovas pasakojo, kad N.Subačių ir P.Urbštonaitį jis pažinojęs nuo vaikystės. Pasak verslininko, pastaruoju metu P.Urbštonaitis ėmė vis dažniau užeiti pas jį į darbą. Jam buvo aiškinama, kad šis turi daug pinigų, o jo bute Gedimino g. yra sudėti plastikiniai langai, kondicionieriai.
2004-ųjų kovo pabaigoje V.Miklaševičiui paskambinęs N.Subačius pasiūlė susitikti verslo reikalais. Nors verslininkas anksčiau su juo neturėjo finansinių sandorių, į susitikimą, vykusį H.Daktaro motinai priklausančiame bare, atvažiavo. Pasak V.Miklaševičiaus, prie įėjimo jį pasitiko ne tik N.Subačius, bet ir H.Daktaras.
Užsidarę H.Daktaro kambaryje vyrai ėmė aptarinėti „verslo" reikalus. N.Subačius verslininkui aiškino, kad šis gerai gyvena, gauna nemažai pinigų už Kauno centre išnuomotą butą ir apskritai „vos ne ant pinigų miega".
Po šių žodžių N.Subačius pareiškė, kad pinigus už nuomą turėtų atiduoti, nes jie, „Kauno berniukai", būtent šį butą „ištraukė". Mat kai 1995-aisiais V.Miklaševičius buvo sulaikytas taikant Prevencinį įstatymą, N.Subačius ir bendrai neva apsaugoję V.Miklaševičiaus močiutę Joaną Čiupienę. Jo teigimu, „Senamiesčio" nusikalstamų struktūrų atstovai iš senolės ketino butą atimti.
Už „ištrauktą" butą N.Subačius pareikalavo sumokėti 100 tūkst. litų – pusę, kiek gautų jį pardavęs. „Tu gerai gyveni, esi verslininkas, turi pinigų, todėl turi mums, „brodiagom" padėti", - V.Miklaševičiui sakė N.Subačius.
„Dabar ne 1990-ieji, aš niekam neskolingas, todėl tikrai niekam neketinu mokėti", - V.Miklaševičius ėmė aiškinti, kad jau baigėsi tie laikai, kai H.Daktaras ir jo patikėtiniai „valdė" Kauną.
V.Miklaševičiaus žodžiai įsiutino ne tik N.Subačių, bet ir H.Daktarą, kuris iki šiol nebuvo prataręs nė žodžio. „Henytė" ėmęs aiškinti, koks jis esąs kietas, galįs jį su viena ranka sudaužyti. „O tu – esi niekas!" – sakė Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas.
„H.Daktaras yra kietas, tu turi jo bijoti", - V.Miklaševičiui atkirto N.Subačius. Verslininkas žadėjo pagalvoti, susitikti su P.Urbštonaičiu ir pasidomėti, ar jie tikrai nuo „Senamiesčio" grupuotės nusikaltėlių išsaugojo jo močiutės butą.
Verslininko teigimu, po kiek laiko į jo nuomojamą butą Gedimino gatvėje atvažiavęs N.Subačius nuomininkams nurodė, kad nuo šiol pinigus jie turės mokėti ne V.Miklaševičiui, o jam, t.y. N.Subačiui asmeniškai. „Brodiagom atiduosi pora centų ir ramiai gyvensi, - sakė jis. - Pas mane rimti gavikai, kai jau duoda, tai galvos nukrenta".
Bendrovės „Šuolis" vadovas teigė, kad „berniukai" nuolat sukiojosi prie jo namų. Dar kartą susitikęs su N.Subačiumi verslininkas išgirdo, kad jeigu nemokės pinigų, bus nužudytas. „Gali kreiptis kur nori, mes nieko nebijome, o tave paprasčiausiai „dėsiu į vietą" ir išvažiuosiu į Ameriką", - teigė N.Subačius.
Po kelių dienų nenustatyti asmenys V.Miklaševičiui išdaužė automobilio langą, o dar vėliau – užpuolė, kai jis po lauką išvedė pasivaikščioti šunį. Teroras tuo nesibaigė – netrukus verslininkas buvo užpultas su metaliniais strypais. Balandžio 16-osios naktį buvo sudeginti du jo bendrovei priklausantys bei jo asmeninis automobilis.
V.Miklaševičius teigė manęs, kad H.Daktaro „gavrikai" (patikėtiniai) jį paliko ramybėje, nes porą mėnesių iš jų negavo jokių žinių. Tačiau kai rugpjūčio viduryje jam paskambinęs P.Urbštonaitis vėl pasiūlė susitikti ir pasikalbėti apie verslo reikalus, verslininkas įtarė, kad jo bėdos dar nesibaigė.
Susitikusiam vyriškiui buvo grasinama, jei šis nesumokės pinigų, turės atiduoti butą. „Jei ne tu, tai tavo žmona butą atiduos", - tikino P.Urbštonaitis .
H.Daktarui, N.Subačiui ir P.Urbštonaičiui nuosprendį Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius ketina skelbti po dviejų savaičių.
H.Daktaro ir jo bendrų byla - jau antroji, pastaruoju metu išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. Joje H.Daktaras nuteistas dėl buvusio savo draugo Gintaro Kučio, pravarde Kapucinas, ir jo žmonos Jurgitos, turto prievartavimo. H.Daktarui buvo skirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 10 tūkst. litų bauda. Jo žmoną Ramutę teismas išteisino, o motinai Jadvygai Daktarienei bei H.Daktaro bendrui Antanui Glinskui dėl poveikio nukentėjusiajam skyrė atitinkamai – 5 000 ir 12 500 litų baudos.
Šį nuosprendį nuteistieji, nukentėjusieji ir prokuratūra yra apskundusi Lietuvos apeliaciniam teismui. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Tomas Meškauskas teisme H.Daktarą dėl turto prievartavimo stambiu mastu siūlė įkalinti 6 metams bei kaltinimus perkvalifikuoti į sunkesnius.
