aA
Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas mano, jog prieš porą dienų Jaltoje vykusio GUUAM šalių grupės viršūnių susitikimo rezultatai verčia abejoti šios organizacijos ateitimi. "Viršūnių susitikimo rezultatai daug ko nepaaiškino ir neatsakė į daugybę klausimų dėl tolesnio GUUAM likimo", - sakė jis pirmadienį žurnalistams.
GUUAM šalių - keturių buvusių sovietinių respublikų - Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - lyderiai, susirinkę į susitikimą Jaltos kurorte prie Juodosios jūros, šeštadienį pasirašė baigiamąjį komunikatą, taip pat deklaraciją dėl bendrų veiksmų siekiant garantuoti stabilumą ir saugumą regione, keletą kitų svarbių dokumentų.Penktoji GUUAM narė, Uzbekija, pareiškė ketinanti pasitraukti iš grupės ir nepasirašė jokių susitarimų.

"Tai, kad Uzbekija sustabdė savo veiklą GUUAM, yra nerimą keliantis signalas organizacijai, dingstis iš dalies perkainoti jos egzistavimo ir raidos perspektyvas", - sakė Moldovos lyderis.

Atsakydamas į klausimą, ar Moldova gali pasekti Uzbekijos pavyzdžiu ir pasitraukti, V.Voroninas pareiškė, jog Kišiniovas "turi pakankamai pagrindo nerimauti ir dėl GUUAM veiksmingumo, ir dėl Moldovos vietos bei vaidmens šioje organizacijoje".

Moldovos vadovas sakė esąs santykių stiprinimo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ribose, o ne jai alternatyvių darinių šalininkas.

Įkurta 1997 metais kaip NVS, vienijančios 12 buvusių sovietinių respublikų, atšaka, GUUAM grupė savo tikslu paskelbė ekonominių ryšių stiprinimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Po jos žlugimo 1991 metais nutrūko ilgus metus palaikyti ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp jos respublikų.

Rusija neprisijungė prie šio neformalaus ekonominio susivienijimo, laikydama jį galima grėsme Maskvos įtakai jos narėms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.