„Taip, yra paštas, bet tik Seimo nariams, – paaiškino ten. – O jūs, pilieti, kulniuokite į Gedimino pr. 7, į Vilniaus centrinį paštą.” Bet kulniuoti iki Centrinio pašto reikia beveik per visą Gedimino prospektą, – apkarsti gali net ir smagus sumanymas išsiųsti laišką paštu.
Anksčiau buvo visiems
Taip, 2-asis sostinės paštas įsikūręs ne kur kitur, bet pačiame Seime. Anksčiau, kol buvo kitose patalpose, į jį galėjo užsukti ir kiekvienas klientas iš gatvės. „Užeidavo vienas kitas, tai voko, tai pašto ženklo nusipirkti, – L.T. sakė nenorinti prisistatyti Seimo pašto darbuotoja. – Daug pajamų iš to neturėdavome.”
Dabar tas rūmų korpusas remontuojamas, tad paštas įsikraustė į Seimo vidų. O ir kam jam papildomos pajamos? Korespondencijos – ir taip nors vežimu vežk. Dar patogiau – Seimo klerkai ją patys ir surūšiuoja, ir spaudus prispaudžia. Patalpos – už ačiū. O iš seimūnų ir kanceliarijos darbuotojų galima dar šiek tiek ir užsidirbti: užsuka jie ir komunalinių mokesčių, ir draudimo įmokų sumokėti. Vis šiokia tokia privilegija – savas paštas.
Nuoma nekainuoja
Privilegijas mėgsta ir Vyriausybės klerkai. Gedimino pr. 11 taip pat yra savas paštas – Vilniaus 39-asis skyrius. Darbo, pasak pašto darbuotojos, taip pat užtenka, klientų iš gatvės nereikia. Klientus iš Vyriausybės pastato, tiesa, mielai aptarnauja, teikia jiems visas paslaugas kaip ir bet kuriame kitame pašte.
„Yra dar ir trečias toks uždaras paštas, – neslėpė Vilniaus apskrities Centrinio pašto direktorius Petras Rutkauskas. – Prezidentūroje”. Iš tiesų Vilniaus 8-ojo pašto adresas – S.Daukanto a. 3.
Anot P.Rutkausko, anksčiau tokia paštininkų jiems teikama privilegija mielai naudodavosi ir daugelis ministerijų. Sako, įsteigę pašto skyrius vien Seimo ar Vyriausybės klerkams aptarnauti, nuostolių nepatiriantys. Kur patirs: patalpų nuoma nekainuoja, o jei ir paprašo už ką susimokėti, tai, anot direktoriaus, „labai minimaliai”. Ir siuntų nestinga.
