Tačiau valstybė šykščiai remia šią organizaciją. Patyčių problemoms mokyklose spręsti trejiems metams buvo skirta vos dešimt tūkstančių litų .„Šiais metais, kol kas iš valstybės negavome jokios paramos“, - pasakojo Robertas Povilaitis.
Keturi milijonai pagalbos šauksmų
„Patyčių Lietuvoje katastrofiškai daug. Praeitais metais „Vaikų linijos“ numeris buvo surinktas keturis milijonus kartų, tačiau mes buvome pajėgūs atsakyti tik į devyniasdešimt tūkstančių skambučių“, - sakė Robertas Povilaitis.
2001 ir 2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užėmė pirmąją vietą pagal vaikų, kurie patiria patyčias, skaičių. Minėto tyrimo metu buvo ištirta padėtis trisdešimt penkiose valstybėse.
Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje patyčias patiria apie septyniasdešimt procentų vaikų. Švedijoje su panašiais sunkumais susiduria tik kas šeštas jaunuolis.
Kova prieš patyčias – padrika
„Vaikų linija“ nuo du tūkstančiai ketvirtųjų metų rengia seminarus patyčių tema. Juose dalyvavo apie pusė tūkstančio socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų bei administracijos vadovų. Seminarų metu buvo tik patvirtintas teiginys, jog Lietuvoje nėra sukurtos jokios konkrečios strategijos, nurodančios, kaip pedagogai turėtų mažinti patyčių skaičių švietimo įstaigose. „Užsienio šalių patirtis įrodo, kad, įgyvendinant specialias programas, įmanoma ženkliai sumažinti patyčių lygį mokyklose“, - teigiama „Vaikų linijos“pranešime spaudai.
Dangsto agresyvius mokytojus
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, nepriėmusi įstatymo, saugančio vaikus nuo mokytojų smurto. Per pastaruosius trejus metus buvo pradėti dvidešimt šeši ikiteisminiai tyrimai dėl pedagogų smurto prieš savo mokinius. Bene naujausiame skunde vaiko teisių apsaugos kontrolierei teigiama, jog vienoje Kauno miesto mokykloje mokiniai buvo verčiami nešioti uniformas, nors to nepageidavo nei mokinių tėvai, nei patys mokiniai.
„Mokytojų smurto prieš savo auklėtinius atvejai retai iškyla į viešumą. Daugelis mokyklų stengiasi tokius smurto protrūkius „sutvarkyti“ savo viduje“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Mokiniai idiotai?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiutė gavo pasibaisėjusių mokytojų elgesiu Mažeikių Sodų vidurinės mokyklos auklėtinių tėvų skundą. Jame teigiama, kad šios mokyklos mokytojos E.Miliauskienė ir J.Čėjauskienė tyčiojasi iš mokinių juos vadindamos invalidais, idiotais ir kitais ne itin gražiais epitetais.
„E.Miliauskienė tik vienetus moka rašyti už vaikų žinias“, - teigiama tėvų skunde. Jame tai pat rašoma, jog mokiniai dėl nepedagoginių mokytojų veiksmų jaučia nuolatinę baimę, nenori eiti į mokyklą. Šiame dokumente istorijos mokytojai J.Čejauskienėi pateikti kaltinimai, savo tiesioginės pareigos nevykdymu.
Susirūpinę tėvai skundžiasi, kad ši dažnai nebūna mokykloje. Dėl to retai vyksta istorijos pamokos, nukenčia ir mokinių žinios, vaikai prastai išlaiko brandos egzaminus.
Vaiko apsaugos kontrolierės pavaduotojas E.Meilus pats lankėsi Mažeikių Sodų vidurinėje mokykloje, kalbėjosi su šios švietimo įstaigos valdyba. Pokalbyje dalyvavo mokyklos direktorė B.Liutkuvienė, E.Miliauskienė, J.Čejauskienė ir kiti mokyklos pedagogai.
Pokalbio metu tiek mokyklos direktorė, tiek mokytojai teigė, kad skunde nurodyti faktai yra melagingi ir žeidžiantys. Šis skundas buvo svarstytas ir mokykloje. Buvo nuspręsta, jog šios mokytojos nekaltos, negalima iš kelių epizodų spręsti apie visą jų ilgą darbo periodą.
„Nusprendžiu atkreipti Mažeikių Sodų vidurinės mokyklos mokytojos E.Miliauskienės ir J.Čejauskienės dėmesį į tai, kad įgyvendinant vaiko teisę į mokslą būtina užtikrinti geros kokybės švietimą, visada ir visų pirma privaloma vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei visapusiškai užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises ir teisėtus interesus“, - aiškino vaiko teisių kontrolierė.
Grasinimai už atvirumą
Kalvarijos vidurinę mokyklą sudrebino pasibaisėtinas šios mokyklos direktoriaus pavaduotojos I.Šmitienės elgesys. 2006 metų spalio 8 dieną įvyko incidentas, kurio metu aukštas mokykloje pareigas užimanti mokytoja užsipuolė dešimtos klasės mokinę Auksę (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
Jai kitų mokinių akivaizdoje buvo priekaištaujama dėl to, jog ji per daug atvirai namie pasakoja, apie įvykius mokykloje. Merginos tėvas Eligijus (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) teigė, jog jo dukrai buvo pagrasinta. Mokytoja užriko ant mokinės kerštaudama, nes dėl per didelio šios atvirumo, ji turėjusi nemalonumų su mokyklos valdyba.
Anot moksleivės tėvo, I.Šmitienė sakiusi merginai, jog toks atvirumas ateityje turės pasekmių. Pati mokytoja teigė, jog ji neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė pedagoginės etikos normų. I.Šmitienė viso labo atsipirko pastaba dėl nepagarbaus elgesio su mokyklos mokinių tarybos nare Aukse. Po šio įvykio namuose Auksei prireikė medikų pagalbos.
Susiprato saugoti vaikus
„Pasitaiko atvejų, kai prievartą prieš mokinius panaudoja patys pedagogai.Vienareikšmiškai galima pasakyti – toks teiginys netoleruotinas ir mokyklos vadovai turėtų imtis visų priemonių, kad tokie kai kurių mokytojų veiksmai nepasikartotų“,- pripažino vaikų ir jaunimo socializacijos departamento prie Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos atstovė Ligita Vaicėkauskaitė.
Ilgą laiką Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, nepriėmusi įstatymo saugančio vaikus nuo mokytojų smurto protrūkių. Tačiau, pagaliau susigriebta parengti Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymų ir pakeitimų įstatymus, kuriuose bus įtvirtintos nuostatos, kad vaikai turi teisę būti mokomi ir auklėjami be smurto. Vaiko fizinis baudimas ar kitoks jį žeminantis elgesys draudžiamas.
Vienos nuomonės nėra
Anot Lietuvos moksleivių parlamento(LMP) pirmininko Lauryno Skendelio, tiek viena, tiek ir kita pusė yra kalta dėl smurto mokyklose. Vaikinas teigia, kad vienos pusės ginti negalima.
„Bendros nuomonės nėra. Tačiau sklando kalbos, jog abi pusės kaltos. Dažnai mokiniai patys išprovokuoja mokytojus. Šie neretai pervertina savo jėgas ir imasi smurto“,- aiškino L.Skendelis. Į klausimą, ar moksleivių parlamentas ėmėsi kokių nors priemonių spręsti šia problemą, pirmininkas atsakė, jog LMP – bejėgis.
„Moksleivių parlamentas neturi realios jėgos spręsti šias bėdas. Šiuo metu rengiamas viešasis laiškas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijai, su prašymu peržiūrėti Lietuvos moksleivių chartiją. Norima, kad ir mokiniai būtų atsakingi“,- kalbėjo pašnekovas.
