Pirmieji du vetuoti įstatymai susiję su maždaug dešimtmetį besitęsiančiu ginču tarp nekilnojamojo turto savininkų ir nuomininkų.
Pernai žiemą Seimo priimtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisos numatė, kad nuomininkai turi teisę privatizuoti užimamus grąžintinus būstus, nes jie iš savininkų "paimami visuomenės poreikiams", o savininkams už neatgautą turtą bus pasiūlytos kompensacijos pinigais, žemės sklypais, valstybės turimomis įmonių akcijomis ar dar kokiu nors turtu.
Tuomet prezidentas šį dokumentą vetavo, tačiau Seimas jo veto atmetė.
Liepos pradžioje Seimo priimtomis ir dabar prezidento vetuotomis pataisomis iki 2007 metų sausio 1 dienos atidedamos kompensacijų už sovietų konfiskuotą nekilnojamąjį turtą išmokėjimą politiniams kaliniams, tremtiniams bei rezistencijos kovų dalyviams.
Iki šiol galiojančiame Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamojo turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos įstatyme, tai buvo numatyta padaryti iki 2003 metų.
Terminas atidėtas Vyriausybės siūlymu, motyvuojant jį tuo, jog biudžete nepakaks lėšų išmokėti kompensacijoms iki 2003 metų.
Iki 2003 metų kompensacijos bus išmokamos tik I grupės invalidams ir 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams.
Likusiems piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius - iki 2009 metų sausio 1 dienos, o už išperkamus butus ar namus - iki 2011 metų sausio 1 dienos.
Vetuodamas minėtus du įstatymus, prezidentas savo dekrete teigia, kad pagal Konstituciją nuosavybė gali būti paimama įstatymo nustatyta tvarka tik visuomenės poreikiams, kurie negali būti tapatinami su atskirų asmenų poreikiais.
V.Adamkaus nuomone, įstatyme numatytas gyvenamųjų namų, jų dalių, butų paėmimas iš jų savininkų tenkina labiau individualius, o ne visuomenės poreikius, taigi įstatymas gali pažeisti piliečių konstitucinę teisę į privačią nuosavybę.
Prezidentas taip pat primena, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisos šiuo metu yra svarstomos Konstituciniame Teisme.
Prezidentas siūlo dviejų įstatymų įsigaliojimą atidėti iki 2003 metų balandžio 1 dienos ir iki to laiko parengti jų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas turėjo įsigalioti šių metų rugsėjo 1 dieną, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas - šių metų lapkričio 1 dieną.
Vetuodamas liepos pradžioje Seimo priimtą Finansų įstaigų įstatymą, prezidentas konstatavo, kad įstatymo 11 straipsnio 4 dalis esmingai apriboja valstybės galimybes ginti savo interesus finansinių paslaugų srityje. Prezidento nuomone, tokia įstatymo nuostata neatitinka Lietuvos valstybės ir visuomenės plėtotės tikslų.
V.Adamkus dekrete pažymėjo, jog Finansų įstaigų įstatymas nepagrįstai apriboja priežiūros ir teisėsaugos institucijų galimybes užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą ir saugumą ir neatitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų.
Įstatyme buvo numatyta, kad nuo 2003 metų pradžios pradės veikti bendra visų šalies finansų įstaigų priežiūros sistema, atitinkanti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, o visų finansų įmonių veiklą reglamentuos vienas įstatymas.
Įstatymas užtikrins valstybės priežiūrą ir įsipareigojimus įmonėms, kurios turės licencijas ar leidimus verstis finansų veikla. Tokias licencijas išduoda trys atskirų finansų sektorių priežiūros institucijos - Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros tarnyba.
Dabar atskirų finansų įstaigų veiklą reglamentuoja specialieji - Komercinių bankų, Centrinės kredito unijos, Kredito unijų, Pensijų fondų, Investicinių bendrovių, Vertybinių popierių rinkos - įstatymai, nustatantys konkrečius reikalavimus toje srityje veikiančioms finansų institucijoms.
Jeigu šią vasarą nebus sušaukta neeilinė parlamento sesija, prezidento veto bus svarstomas eilinėje rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 dieną.
Šiais metais prezidentas iš viso jau vetavo 11 įstatymų ar jų pataisų bei 6 teisės aktus paliko pasirašyti Seimo pirmininkui. Seimas 3 prezidento veto atmetė, 2 kartus priėmė pasiūlytas pataisas, 2 įstatymus nutarė laikyti nepriimtais, 4 veto, įskaitant ir 3 trijų pastarųjų, dar nesvarstė.
