Lietuvoje veikia nauja pagal švedų pavyzdį sukurta šaukimo sistema, kuri numato griežtesnę šauktinių atranką.
Pagal naująją, šiuo metu veikiančią šaukimo sistemą, visi karo prievolininkai registruojami kompiuteriniame tinkle.
Dauguma jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl prastos sveikatos, nepasibaigusio teistumo. Per metus medicinos ekspertizės komisijas pereina 20 - 24 tūkst. jaunuolių, iš kurių tarnauti pradeda vos 6 tūkstančiai.
Nemaža dalis šauktinių yra nebaigę vidurinės mokyklos, iš kaimo kilę jaunuoliai, niekada nematę ne tik kompiuterio, bet ir skalbimo mašinos, negirdėję apie dantų valymą ar kojinių skalbimą.
Tuo tarpu Lietuva, besirengdama į NATO, ketina pereiti prie profesiniu pagrindu grindžiamos kariuomenės. Apie perėjimą prie profesinės karo tarnybos kalbama ir naujosios Vyriausybės programoje.
Karo prievolės administravimo tarnybos viršininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas majoras Jonas Andriškevičius "Respublikai" sakė pastebėjęs, jog tobulėjant ginkluotei, ryšių ir valdymo sistemoms, gana didelis procentas vaikinų, kurie ateina tarnauti į kariuomenę dvylikai mėnesių, yra nedidelio išsilavinimo.
Į kariuomenę patenka didesnis procentas kaimo nei miesto gyventojų, vos ne pusė jų yra nebaigę vidurinės mokyklos.
"Norėdami integruotis į NATO, pirmiausia turime kalbėti viena ryšių kalba. O kaip nebaigęs vidurinės mokyklos kareivis sugebės ta kalba kalbėti", dienraščiui sakė J. Andriškevičius.
Anot jo, jaunuolį per 12 mėnesių išmokyti dirbti su tokia ginkluote, kokią šiuo metu turi Lietuvos kariuomenė, neįmanoma.
