Jei vis dėlto paaiškėja, kad aferas organizavo ir nuostolių pridarė, kokios nors įmonės vadovas ar aukštas valdininkas, paprastai pasitenkinama jo atleidimu iš darbo. Nuostolių, kilusių dėl jų kaltės dažniausiai tokie asmenys nėra verčiami atlyginti.
Pavyzdžiu, prasminga būtų paminėti “Lietuvos geležinkelių” bendrovę. Keletą metų ten buvo tvarkomasi neūkiškai, būta aferų, gausybė pažeidimų, tačiau galiausiai buvo pasitenkinta senosios valdybos atleidimu. Už bendrovės nustekenimą atsakingi asmenys niekaip nenukentėjo ir nenukentės. Į šią panašių bendrovių Lietuvoje šimtai.
“Delfi” domėjosi, kodėl Lietuvoje netaikomas asmenines arba personalinės atsakomybes principas. Ar nuostolių pridarę atsakingi asmenys turėtų juos atlyginti? Ar jie turėtų žinoti, kad švaistydami ar savindamiesi valstybės turtą, jie rizikuoja savo turtu? Beje, kaip paaiškėjo, teisės aktai ir šiuo metu leidžia taikyti asmeninės atsakomybės principą.
Tai komentuoja:
Gediminas Jakavonis Seimo narys, socialliberalas
Arvydas Juozaitis Filosofas
