Remiantis teorija, geltona, oranžinė ir raudona spalvos yra šiltos, aktyvios, saulėtos. Jų veikiamas žmogus tampa džiaugsmingesnis, žvalesnis, gyvesnis, jo nuotaika pagerėja, atsiranda noras veikti. Todėl jos rekomenduojamos dažyti toms patalpoms, kur praleidžiama daugiausiai laiko ir dirbama, t.y. svetainei, vaikų, darbo kambariams, valgykloms ir kt. Mažiau apšviesti kambariai, kurių langai išeina ne į saulėtą pusę, nudažyti šiomis spalvomis atrodo saulėti ir jaukesni.
Priešingos, taip vadinamos pasyvios spalvos - mėlyna, žalia ir violetinė, - veikia raminančiai. Jos ne tik ramina, bet ir sudaro didesnės erdvės įspūdį. Todėl tokiomis spalvomis reikia dažyti kambarius, skirtus poilsiui, o taip pat gerai apšviestas ir saulės šildomas patalpas, kurioms jos suteikia ramybės pojūtį.
Čia pat reikia pastebėti: grynos spalvos beveik nenaudojamos sienų ir lubų
dažymui, nes dėl didelės plokštumos jų poveikis būtų per stiprus. Gryną spalvą reiktų sušvelninti, pridedant baltos, juodos, jų abiejų arba kokių nors kitų spalvų, kad taip būtų išgautas švelnesnis, sudėtingesnis ir turtingesnis atspalvis.
Norint nustatyti sudėtinių dalių kiekį būtina atlikti kelis bandomuosius dažymus, iš pradžių baltame popieriaus lape, kad greičiau išdžiūtų, bet galiausiai dažais būtinai reikia nudažyti didelį sienos plotą, nes ant sienos jie keičia savo spalvą. Spalvinė gyvenamosios patalpos kompozicija turi derėti.
Pirmiausiai reikalingas pagrindinis, vyraujantis atspalvis, suteikiantis patalpai spalvinį charakterį. Tai jokiu būdu nereiškia, kad sienos, grindys, lubos ir visi patalpoje esantys daiktai turi būti tos pačios spalvos. Tokiu atveju, harmoniją pakeis slegiantis monotoniškumas ir visiškas vienodumas. Norint gauti bendrą atspalvį, vyraujanti spalva turi derintis su pereinančiomis, jai giminingomis spalvomis.
Savaime suprantama, būtinos ir kontrastingos spalvos, pabrėžiančios ir pagyvinančios pagrindinį atspalvį, bet jų turi būti ne per daug. Tai turi būti tarsi atskiros nedidelės dėmės - vaza, knyga, pagalvėlė ir kt. Baldai, dėl pačios medienos spalvos ir apmušalų, net ir nelabai ryškūs, taip pat yra spalvinis faktorius, į kurį reikia atsižvelgti. Norint pabrėžti kokį nors baldą arba, priešingai, sumažinti jo poveikį, būtina parinkti reikiamą santykį tarp to baldo ir sienos, prie kurios jis stovi, spalvų. Baldas, kuris kontrastuoja su sienos spalva, visada išsiskiria, o vienodo atspalvio - mažiau pastebimas, siena tarsi sugeria jį.
Mūsų ekonomiškai pastatytuose butuose rekomenduojama sienas dažyti šviesiais,
minkštais atspalviais. Tai sudarys didesnio vidinio patalpos tūrio įspūdį ir patalpa taps šviesesne. Pas mus neteisingai švelniais atspalviais vadinamos spalvos, gautos pridedant į jas daug baltos spalvos. Tokios spalvos, praradusios savo ryškumą, atrodo išblukusios ir monotoniškos. O iš tiesų, švelnūs atspalviai - tai turtingos spalvos, kurių ryškumas sumažintas pridėjus kitų spalvų. Tokia spalva tuo pačiu metu ir gaivi, ir švelni, jos dėka visa patalpa įgauna tam tikrą spalvinį charakterį.
Lubas rekomenduojama dažyti baltai, nes jis tarnaus, kaip šviesą atspindintis paviršius, jungiantis ir raminantis visą spalvinę kompoziciją. Savaime suprantama, retkarčiais, kai to reikalauja architektūrinis sprendimas, viena iš sienų arba niša gali būti nudažyta kontrastinga spalva, bet tai daryti reikia labai atsargiai. Sienų ir lubų spalva taip pat gali skirtis. Tokio dažymo tikslas - išskirti duotą erdvę, pabrėžiant atskirus konstrukcijos elementus.
Dėl tos pačios priežasties sieną reikėtų dažyti iki viršaus, iki pat lubų. Šiuo principu būtina vadovautis, norint kita spalva išskirti vieną iš sienų - skirtingos spalvos turi susilieti vidiniame kampe. Jei tokiu būdu reikia išskirti kokią nors nišą, tai kita spalva reiktų dažyti jos vidinę dalį, o šonai turi būti tokio pat atspalvio, kaip ir visa patalpa.
Rekomenduojama vengti tapetų su piešiniais bronza ir visokiomis auksinėmis bei sidabrinėmis linijomis. Visa tai nėra gero skonio rodiklis ir vietoje to, kad pagerintų duotosios patalpos įspūdį, sumažina jo poveikį.
Spalvinis buto apipavidalinimas ypač reikšmingas, nes jis suteikia užbaigtą vaizdą. Veikiant nesėkmingai parinktai spalvinei kompozicijai, visais atžvilgiais gerai apstatytas butas gali atrodyti nemalonus ir labai nesvetingas. Tuo tarpu, kai sėkmingas spalvų parinkimas ir suderinimas slepia trūkumus, sukuria jaukumo įspūdį, ramina ir nepastebimai pagerina nuotaiką.
