Žinoma, kad tai, ką vaikas šiame amžiuje jaučia savo bendraamžiams, dar sunku pavadinti įsimylėjimu. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu formuojasi jo elgesio su priešingos lyties žmonėmis stereotipai, kurie ir apsprendžia, ar jūsų mažylis išaugs Don Žuanu, ar ištikimu vienintelei moteriai vyru. Šiuo metu formuojasi vaiko, kaip atskiros asmenybės suvokimas, taip pat ir savo lyties atpažinimas.
Tėvai dažnai patys pastūmėja vaiką link supratimo, kad išskirtiniu dėmesiu apdovanoti kurį nors priešingos lyties vaiką yra gerai. Pavyzdžiui: “Rūtele, pažiūrėk, tavo jaunikis ateina! Susiimkite už rankyčių ir drauge pasisupkite ant sūpynių” arba “Pauliuk, parodyk, kaip tu myli Rūtelę”. Žinoma, Paulius “aistringai” apkabina Rūtelę ir pakšteli jai į žandą, nes jau žino, kad tėvams tai kelia susižavėjimą.
Įsimylėjimas šiame amžiaus tarpsnyje pasireiškia tuo, kad su savo išrinktuoju vaikas žaidžia žymiai daugiau, nei su kitais vaikais, be gailesčio dalinasi su juo savo žaislais, saldumynais ir t.t. Tokie “ryšiai” labai netvirti ir gali keistis net po keletą kartų per savaitę.
Pavydas toks pat nepastovus ir pasireiškia trumpais “įsiliepsnojimais”. Pavyzdžiui, trimetis Augustas, sėdėdamas ant suoliuko žaidžia su traukinuku, o šalia stovi jo bendraamžė Jurga ir užsispyrusiai mėgina lėlei nuauti batukus. Prie jų prieina Kristina. Jurga meta lėlę, nugara pridengia Augustą ir griežtai sako: “Išeik, eik iš čia, negalima!”. Tampa aišku, kad jos nedomina žaidimas pats savaime – jai įdomus tik žaidimas šalia “mylimojo”.
Kol kas reikšdami savo jausmus vaikai yra labai patiklūs ir besąlygiški. Net ir patys kukliausi savo išrinktojo akivaizdoje tampa drąsesni (skirtingai nuo suaugusiųjų), nes, turėdami bendravimo su tėvais patirties, jie yra įpratę pasitikėti tais, kuriuos myli.
Būtent šiame gyvenimo etape vaikas pirmą kartą sužinos, ką reiškia būti atstumtam. Anksčiau jis su tokia problema nebuvo susidūręs (žinoma, jei tik mama, tėtis, senelis, močiutė ir kiti giminaičiai visuomet atsakydavo į jo švelnumą ir nelikdavo abejingi vaiko poreikiui su jais bendrauti, kaip, deja, dažnai atsitinka). O čia paaiškėja, kad pasaulyje yra tokių žmonių, kurie jį ignoruoja! Paprastai vaikas atkakliai siekia atsako į savo jausmus. Rezultatų nebuvimas jį nuliūdina neilgam, nes šiame amžiaus tarpsnyje jis dar nesugeba ilgesniam laikui fiksuoti dėmesio į vieną dalyką. Tačiau nepaisant to, mažylis santykiuose su žmonėmis mokosi būti atsargesnis ir savo jausmus slėpti tol, kol nebus akivaizdaus atsako.
Kol kas vaikui praktiškai nereikalingas mūsų kišimasis į jo širdies reikalus. Bet jeigu jūs atidžiai stebėsite, kaip jis bendrauja su kitais vaikais, tai pravers ateičiai – tam momentui, kai jam jau reikės jūsų patarimo. Jokiu būdu negalima juoktis iš to, kaip jis nemokšiškai rodo savo dėmesį ir švelnumą ir negalima jo jausmų demonstruoti visiems iš eilės, iš to padarant spektaklį draugams ir giminėms. Priešingu atveju, kai jūsų dukrelės kavalierius nuo triratuko persės prie "Mersedes" vairo, ji su jumis jau nebesidalins savo išgyvenimais.
