aA
Svečiose šalyse emigranto dalią patyrę klaipėdiečiai vis dažniau ima įžvelgti šviesesnę perspektyvą ir Lietuvoje. Vis daugiau laimės kitur neradusių žmonių ryžtasi grįžti namo.
Emigracija - karikatūra
Emigracija - karikatūra
© DELFI
Užsienyje įsitvirtinti dabar gerokai sunkiau nei prieš keletą metų.

Be to, vidutinis uždarbis neatitiko jų svajonių, nors ir padėjo pagerinti buitį. Nemažai į gimtąją šalį grįžtančių žmonių ima suprasti, jog investuoti geriausiai yra čia, Lietuvoje.

Investavo į namą

Klaipėdietis Egidijus Bajalis beveik dvejus metus praleido Airijoje.

Pradėjęs nuo pagalbinio darbininko statybose, vėliau jis remontavo automobilius ir tapo serviso vadybininku.

Tačiau Egidijus su šeima grįžo į Klaipėdą ir sakė, kad čia tikisi užsidirbti daugiau nei Airijoje.

E.Bajalio atlyginimas nebuvo mažas, tad sutaupytus pinigus jis investavo į Lietuvoje statomą namą, o įgytą patirtį - į šeimos verslą.

Klaipėdiečio Alfredo Matulionio nuomone, išvykus į užsienį, tenka 2-3 metus aukoti tam, kad parsivežtus pinigus investuotum, sumažintum kredito naštą ar pagerintum buitį.

A.Matulionis metus dirbo Airijos sostinėje Dubline pardavėju.

Ieško naujų rinkų

Klaipėdoje yra 11 agentūrų, kurioms suteikta licencija įdarbinti žmones užsienyje.

Tačiau paaiškėjo, kad vienos agentūros jau nutraukė veiklą, kitos dairosi naujų rinkų, o per dar veikiančias išvyksta vos keletas klaipėdiečių per mėnesį.

Prieš dvejus metus agentūros į užsienį išsiųsdavo net po 60 žmonių.

Daugelis į Airiją ar Angliją nukanka ir be agentūrų: pas gimines, artimuosius, draugus ar bent pažįstamus. Tačiau nemažai ir grįžta.

Kainos - kaip Lietuvoje

„Nėra taisyklių - kiek žmonių, tiek situacijų, - teigė vienas buvusių emigrantų. - Viskas priklauso nuo to, kaip tau pasiseka. Bet jei uždirbi vidutiniškai du tūkstančius eurų per mėnesį, anksčiau ar vėliau tenka apsispręsti. Airijoje tiek uždirbdamas gali puikiai pragyventi, net atostogoms Maljorkoje liks. Darbdavys nevers tavęs dirbti po darbo arba už viršvalandžius sumokės dvigubai. Drabužiai - pigūs.

Maisto kainos panašios kaip Lietuvoje. Jei esi vienas, gali su draugais nuomotis namą ar butą. Geresniame rajone tai atsieis apie 1 300 eurų per mėnesį. Gyvenant kartu su draugais - po 300-400 eurų. Gali sutaupyti. Tačiau jei atsivežtum šeimą, vaikus, išlaidų padaugėtų. Todėl ir naudingiau tuos kelerius metus dirbti, taupyti, grįžti ir investuoti čia“.

Taip ir elgiasi nemažai išvykusiųjų.

Tyko ir reketininkai

Pasak sugrįžusių, dabar Airijoje ir Anglijoje įsitvirtinti daug sunkiau.

Lietuvos piliečiams tenka atlaikyti daug didesnę konkurenciją su masiškai plūstelėjusiais lenkais, ukrainiečiais.

Tenka ne tik konkuruoti, prisitaikyti naujoje šalyje, paisyti naujos aplinkos, bet ir nepatekti į darbo tarpininkų ar net reketo pinkles.

E.Bajalis sakė, kad nemokantiems anglų kalbos dabar jis nepatartų vykti į užsienį.

Nemokantį kalbos apgaudinėja visi - jam tenka daugiau mokėti už butą, nuo jo plėšia didesnius procentus už įdarbinimą.

Uždirba minimumą

„Nekvalifikuoti ir anglų kalbos nemokantys žmonės gali tikėtis dirbti už minimumą - 5,35 svaro (apie 27 Lt) už valandą“, - sakė įdarbinimo užsienyje agentūros „Excelsitas“ vyresnioji konsultantė Jelena Riazanova.

Dirbti tenka daug ir sunkiai, nes už durų stovi lenkai, pasiryžę dirbti už perpus mažesnį užmokestį.

Dabar reikia tik specialistų, tikino J.Riazanova. Labiausiai pageidaujama inžinierių.

Atlyginimai - iki 10 tūkst. litų per mėnesį siūlomi vilkikų vairuotojams, mūrininkams.

Nemenkos ir suvirintojų, dailidžių, šaltkalvių algos - nuo 7 iki 9 svarų (nuo 35 iki 45 litų) už valandą.

Kur tik nedirba emigrantai iš Lietuvos Airijoje - nuo žemės ūkio iki vertimų biuro. Vis dėl to daugiausia jų statybose, aptarnavimo srityse.

Pinigų maišai nelaukia

Prasimušti užsienyje pasiseka nedaugeliui.

Nors yra ir stulbinančią karjerą padariusių.

Teigiama, kad labiausiai pasisekė pirmiesiems - prieš septynerius ir daugiau metų atvykusiems į Airiją.

Tai daugiausiai buvo bedarbiai iš Lietuvoje bankrutavusių didžiųjų įmonių.

Vėliau į užsienį bėgo nesėkmingai savo privačią veiklą pradėję smulkieji verslininkai.

Paskutinioji ir dabartinė emigracijos banga - tai besistengiantieji išsimokėti būsto kreditus.

„Užsienyje pinigų maišas nelaukia. Visa tai - pasakos“, - teigė užsienyje klaipėdiečius įdarbinančios agentūros „Darbo partnerių grupė“ vadovas Vytautas Petrulis.

Pasak jo, šiandien gaunantys tūkstantį ar 2 tūkst. litų algos žmonės turėtų gerai pagalvoti, ar verta emigruoti ir koks darbas bei gyvenimas jų laukia ten.

Ypač jei nemoki kalbos ir neturi specialybės.