Lapkričio viduryje apie galimą V.Putino atvykimą į Latviją pranešė Rusijos ambasadorius šioje Baltijos šalyje Viktoras Kaliužnas. Jis sakė, kad Rusijos vadovas ketina dalyvauti Rusijos kultūros dienose Latvijoje. Po kelių dienų Latvijos pasiuntinys Maskvoje Andris Teikmanis laikraščiui „Telegraf“ patvirtino, kad toks vizitas tikrai ruošiamas, ir pridūrė, kad nė vienas Rusijos lyderis dar nėra aplankęs Latvijos.
Proga neformaliam vizitui pasitaikė lyg ir nebloga: Prancūzijos prezidentas, su kuriuo pernai V.Putinas bendravo ir Kaliningrado (Kenigsbergo) 750-mečio jubiliejinėse iškilmėse, turėjo užsilaikyti Rygoje ir čia neva su Rusijos vadovu surengti iškilmingą gimtadienio vakarienę, kuri šiaip jau Aljanso oficialioje darbotvarkėje nebuvo numatyta. Tuo metu kiti NATO šalių vadovai, taip pat ir Amerikos prezidentas George‘as W.Bushas jau buvo pakeliui namo, tad trys lyderiai – renginio šeimininkė Vaira Vykė Freiberga, V.Putinas ir J.Chiracas – nekliudomai galėjo pabendrauti...
Laikraštis „Die Welt“, rašydamas apie „Putino bandymą prasiskverbti į NATO viršūnių susitikimą“, pastebi, kad Maskva, matyt, įsiuto, jog Aljanso lyderiai susitinka visai arti jos slenksčio ir dar, beje, pirmą kartą, buvusioje sovietinėje respublikoje, nepakvietę viso regiono šeimininko. Ir V.Putinas, neilgai galvojęs, pakvietė pats save. Bet taip paprastai, rašo vokiečių dienraštis, tu negali atvykti į NATO susitikimo pabaigą, nors tavo valdos ir yra netoliese. Tuo labiau, kad prieš šį susitikimą Vaira Vykė Freiberga pareiškė, jog Rusijos delegacijos dalyvavimas jame nepageidautinas. „Rusijos dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Rygoje išplės nagrinėjamų klausimų ratą ir atims laiko iš svarstytinų vidinių Aljanso reikalų“, sakė ji agentūrai LETA. Po naujų pranešimų apie V.Putino įkyrų veržimąsi į Rygą Latvijos prezidentė, rašo „Die Welt“, tiesiog neturėjo kur dėtis. Ji pareiškė neketinanti vakarieniauti su dviem vyriškiais ir tikisi kitų valstybių vadovų kampanijos... Tačiau NATO vadovai jau skirstėsi, ir niekas nepanoro dar užsibūti Rygoje.
Kad V.Putinas ketino atvykti į Latvijos sostinę, netiesiogiai patvirtino ir Tony Blairas, teisindamasis negalėsiąs pasikalbėti su Rusijos vadovu, nes pats išvyks į Londoną anksčiau.
Jeigu V.Putinas ir būtų atvykęs į Rygą, oro uoste jam ir šeimininkams būtų tekę išklausyti Rusijos himno melodiją, kuri tuo pačiu yra ir sovietinė. Tuo tarpu NATO susitikimo išvakarėse V.Vykė Freiberga griežtai pareiškė, kad „Rygos gatvėmis kažkada važinėjo sovietiniai tankai, paskui – vokiški. Dabar narystė Aljanse įrodo, kad Rygos gatvėse niekada nepasirodys svetimų valstybių tankai“. O forumo metu prie viešbučio „Latvija“, kur apsistojo dauguma jo svečių, antradienį plaikstėsi didžiulis plakatas su užrašu: „Mes, latviai, norime būti laisvi. Rusų okupacija nusiaubė latvių tautą“.
Kažin, ar tokiomis nepalankiomis sąlygomis nekviestas V.Putinas būtų drįsęs brautis į svetimą valstybę ir švęsti svetimą gimtadienį su svetimos valstybės lyderiu. Tuo labiau, kaip rašo prancūzų spauda, ir tas prancūzų lyderis nenorėtų iš savo garbaus amžiaus daryti pasaulinio garso iškilmių...
Kita vertus, V.Putino planai skubotai aplankyti Baltijos šalis, vis atidėliojant oficialius vizitus, kuriems, beje, kvietė ir Vilnius, įrodo, kad Maskva nuvertina santykius su jomis, paniekina kaimyninių šalių pastangas juos išlaikyti deramame lygyje, šis iššūkis NATO susitikimui tėra viešųjų ryšių akcija vidiniam Rusijos naudojimui.
Kol Rygoje tvyrojo šis pikantiškas ažiotažas, svečiams skirstantis, buvo pranešta, kad vis dėl to „dėl techninių organizacinių priežasčių“ V.Putinas negalės užsukti į Rygą, tik tik „praskris virš NATO“ – į Sankt Peterburgą.
