aA
Kitų metų pavasarį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse laukiama Japonijos imperatoriaus Akihito ir imperatorienės Michiko. Tai bus pirmosios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kurias aplankys vadinamojo Chrizantemų sosto šeimininkas, ir pirmoji imperatoriaus Akihito kelionė į Lietuvą.
Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko
Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko
© AFP/Scanpix
Prezidentūroje DELFI patvirtino, kad toks vizitas planuojamas. Daugiau informacijos kol kas neskelbiama. Šiuo metu esą vyksta tik pirminiai pokalbiai ir pradedamas derinti kelionės laikas bei kitos detalės.

Kaip remdamasis Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė Estijos DELFI, vizitas planuojamas kitų metų gegužę. Tokią informaciją trečiadienį patvirtino šaltiniai Japonijos vyriausybėje.

72 metų Akihito viešnagė Baltijos šalyse bus 14-oji kelionė į užsienį po to, kai jis paveldėjo sostą. Seniausios pasaulyje monarchų dinastijos atstovas imperatoriumi tapo 1989 metais.

Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, garbingi svečiai aplankys ir Švediją bei Didžiąją Britaniją. Iš viso ši kelionė užtruks 10 dienų.

Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje imperatorius dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti garsaus švedų gamtininko Karlo Linėjaus, sukūrusio pirmąją augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemą, gimimo 300 metines. Imperatorius Akihito pats domisi biologija ir yra Londone įsikūrusio Linėjaus draugijos garbės narys.

Remiantis japonų mitologija, pirmasis Tekančios saulės šalies imperatorius – Saulės dievo Amaterasu palikuonis Jimmu – sostą paveldėjo dar 660 metais prieš mūsų erą. Tačiau dokumentais yra patvirtinta, kad dabartinė monarchų dinastija Japoniją valdo daugiau nei 1500 metų.

Tiesa, šiuo metu imperatoriaus vaidmuo Japonijos politiniame ir visuomeniniame gyvenime yra daugiau simbolinis. Akihito buvo 125-asis vadinamojo Chrizantemų sosto paveldėtojas. Jo žmona imperatorienė Michiko yra pirmoji šalies sutuoktinė, kilusi iš nekilmingos šeimos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.