aA
NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Rygoje rengiasi apsvarstyti Aljanso ateitį, dėl kurios organizacija yra pasidalijusi į dvi stovyklas. Viena jų, vadovaujama Jungtinių Valstijų, siekia, kad Aljansas ilgainiui taptų pasauline saugumo organizacija. Tuo tarpu kita stovykla pageidauja, kad būtų apsiribota transatlantiniu vaidmeniu.
Jaapas de Hoopas Schefferis
Jaapas de Hoopas Schefferis
© Reuters/Scanpix
Prieš antradienį prasidedantį dviejų dienų viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pabrėžė, jog organizacija neturėtų tapti "pasauliniu policininku", bet prisitaikyti, kad galėtų kovoti su šių dienų grėsmėmis saugumui.

Birželį buvo priimtas dokumentas, kuriame numatytos gairės, kaip pasiekti šį tikslą. Jame teigiama, kad Aljansas turi būti pasirengęs vienu metu vykdyti dvi didesnio masto misijas, kuriose dalyvautų apie 60 tūkst. karių, ir šešias mažesnes operacijas, kurių kiekvienoje dalyvautų iki 30 tūkst. karių.

Svarbiame dokumente taip pat apibrėžiami NATO santykiai su Jungtinėmis Tautomis, Europos Sąjunga ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdant misijas už įprastų Aljanso veikimo ribų, pavyzdžiui, dalyvaujant pagalbos operacijoje žemės drebėjimo nuniokotame Pakistane.

George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) žiūri į NATO kaip į organizaciją, "kuri dabar turi spręsti saugumo problemas už Europos ribų", sakė JAV prezidento aukšto rango patarėja nacionalinio saugumo klausimais Judy Ansley (Džudi Anzli) .

"Jei kalbėsime apie XXI amžiaus grėsmes, dauguma jų kyla ne Europos pasienyje, kaip buvo šaltojo karo metais", - sakė ji.

Šiam požiūriui pritaria Didžioji Britanija, Danija ir grupė buvusių Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių, dabar priklausančių 26 šalis vienijančiam Aljansui. Vienas aktyviausių šio požiūrio propaguotojų yra įtakingos pelno nesiekiančios konservatyvios strateginių tyrimų organizacijos "RAND Corporation" vadovas Jamesas Thomsonas (Džeimsas Tomsonas).

"NATO gali gyvuoti tik jei taps pasauline organizacija", - šį mėnesį Briuselyje sakė J.Thomsonas.

Kita stovykla, kuriai vadovauja Prancūzijos gynybos ministrė Michele Alliot-Marie (Mišel Aljo-Mari), griežtai nepritaria planams "sumenkinti" NATO, kuri, pasak jos, turi išlikti "euroatlantiniu kariniu aljansu", kaip numatyta Šiaurės Atlanto sutartyje; NATO steigiamosios sutarties pasirašymą 1949 metais gali laikyti šaltojo karo su buvusia Sovietų Sąjunga pradžia.

Prancūzijos nuomone, NATO transformacija į demokratinių valstybių koaliciją, puoselėjančią pasaulines ambicijas, gali sulaukti neigiamos Azijos šalių, ypač Kinijos, reakcijos ir pakurstyti jų nerimą.

Šiai prancūzų nuomonei pritaria ir gynybos ekspertas Danielis Keohane'as (Danielis Kjohanas) iš Londone įsikūrusio nepriklausomo Europos reformos centro.

"Būtų neišmintinga nusiųsti pasauliui, ypač Kinijai ir Indijai, tokią žinią: "Mes, Vakarai, prieš visą likusį pasaulį", - sakė jis.

Vokietija, Belgija, Graikija, Ispanija ir Italija irgi iš esmės nepritaria karinio Aljanso "globalizacijai", nors jų pozicijose esama tam tikrų skirtumų, nurodo NATO diplomatai.

Turint galvoje egzistuojančius pozicijų skirtumus ir tai, kad sprendimai Aljanse priimami tik vienabalsiai, mažai tikėtina, kad per viršūnių susitikimą Rygoje bus pasiektas koks nors susitarimas dėl "Pasaulinės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos" ar "pasaulinės partnerystės", kuri galėtų būti pasiūlyta NATO nepriklausančioms šalims, padedančioms Afganistane.

"Nebus priimta jokių sprendimų dėl naujo diskusijų forumo institucionalizavimo, tik susitarta geriau koordinuoti veiksmus, ypač vykdant bendras operacijas, su dalyvaujančiomis šalimis", pavyzdžiui, Australija, naująja Zelandija, Japonija ir Pietų Korėja, sakė vienas NATO diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Būtent dėl šių šalių vaidmens Aljanso misijose seni kivirčai dėl NATO doktrinos nebetenka prasmės, sako JAV ambasadorė prie NATO Victoria Nuland.

"Prisiminkite, pasaulinė partnerystė jau yra realybė, ir veikimas už tradicinių ribų taip pat yra realybė", nes Afganistane NATO vadovaujamose pajėgose tarnauja 32 000 karių iš 37 valstybių, sakė diplomatė.

Ronaldo Asmuso iš Jungtinių Valstijų Vokietijos Marshallo fondo nuomone, iš posto pasitraukus JAV gynybos sekretoriui Donaldui Rumsfeldui, turėtų pagerėti ryšiai gynybos srityje, nes tikėtina, jog Vašingtonas liausis naudojęsis NATO kaip "įrankių dėže" savo kariniais tikslais.

"Amerikiečiai grįžta į aljansus, jie pasirengę vėl dirbti su partneriais, jie grįžo į NATO, - sakė R.Asmusas. - Geriausias pavyzdys yra Afganistanas".

Tuo tarpu Francois Heisbourgas iš Strateginių tyrimų fondo Paryžiuje sako, kad operacija Afganistane tėra gilesnės problemos simptomas.

"Sprendimas peržengti tradicines veikimo ribas ir pradėti operaciją Afganistane padėjo NATO neiškristi iš žaidimo, tačiau proceso metu Aljansas virto daugiašale institucija "pagal užsakymą"", - sakė politologas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.