Kalbėdamas apie rastąją kaukolę žurnalo "South African Journal of Science" redaktorius Grahamas Bakeris (Grejamas Beikeris) sakė, kad labai puikiai išsilaikė beveik visi dantys.
Straipsnis apie šį svarbų antropologijai radinį žurnale bus paskelbtas vėliau šį mėnesį.
Kaukolę atradęs pensininkas geologas Andre Keyseris (Andrė Keiseris) trečiadienį daro pranešimą Vitvotersrando universitete, kur iškasena pirmą kartą bus eksponuojama viešai. A. Keyseris paskelbs mokslinį beždžionžmogio vardą ir tikslią vietą, kur kaukolė rasta.
Kaip sakė G. Bakeris, mokslininkai mano, kad kaukolė priklausė ne tiesioginiam šiuolaikinių žmonių protėviui, bet vėliau išnykusiai hominidų evoliucijos šakai.
Viliamasi, kad palyginus kaukolę su žmonių protėvių kaukolėmis ir nustačius šios evoliucijos šakos išnykimo priežastis, būtų aiškiau suvokiama ir žmogaus evoliucija - kada ir kodėl išsiskyrė beždžionių bei žmonių evoliucijos šakos.
Hominidai yra žmoginiai primatai, primatų būrio šeima, kuriai priklausančiame homininų (tikrųjų žmonių) pošeimyje yra žmogaus (Homo) gentis. Genčiai priklauso dvi rūšys - išmiręs pitekantropas (stačiasis žmogus, Homo erectus) ir šiuolaikinis žmogus (protingasis žmogus, Homo sapiens).
Mokslininkai nesutaria, kodėl išnyko hominidai. Kai kurie teigia, jog Homo sapiens ankstyvose savo plėtotės stadijose sunaikino artimas sau rūšis - galimus konkurentus.
Sterkfonteino urvus ir jų apylinkes Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.
Šioje vietovėje rasta daug iškasenų, svarbių žmogaus evoliucijos supratimui ir paremiančių spėjimą, jog Afrika yra žmonijos lopšys.
Pirmoji kada nors rasta suaugusio beždžionžmogio iškasena 1936 metais rasta būtent Sterkfonteino dolomitų urvuose.
Neseniai aptikta beždžionžmogio ranka sukėlė didžiulį mokslinės visuomenės susidomėjimą, nes šio primato kaukolė buvo labai panaši į beždžionės, bet rankos kaulai labiau priminė žmogaus.
