“Prijunkite Kaliningradą prie Lietuvos…”

 (537)
Question mark

Taip ar panašiai neseniai šaukė tiek žymūs Lietuvos politikai, tiek šiaip eiliniai patriotai, įrodinėdami, kad ten nuo seno buvo baltų žemės, o ir prūsai – tie patys baltai. Įdomiausia, kad tai gryna tiesa, ir – keisčiausia, kad prijungimo priešininkų argumentai gana silpni, dažniausiai, politiniai ir abstraktūs.

Ir vis dėl to dabartinė Kaliningrado (kiti sako – Karaliaučiaus) srities situacija nesudaro šioms diskusijoms geros dirvos, nes kraštas nuo pat 1945 metų pagal Potsdamo sutartį perduotas Rusijai iš esmės neribotam naudojimui.

Bet viena situacija buvo iki gegužės 1-osios, kai 10 Rytų ir Vidurio Europos šalių įstojo į iki 450 mln. gyventojų papilnėjusį “senąjį žemyną”, kita gi susidarė dabar, kai šis Rusijos eksklavas (ar anklavas?) apsuptas ES ir NATO valstybių, ir Aljanso naikintuvai iš Zoknių į Briuselį skraido būtent per šią, kaip kažkada šaukė Rusijos Dūmos marginalas Viktoras Alksnis, “iskonno russkuju ziemliu” (“nuo seno rusų žemę”).

Antradienį laikraštis “”The Washington Times” rašo, kad kaliningradiečiai nežino, ko laukti ateityje. Jie menkai nutuokia, kas buvę ir praeityje. Kaliningradą ir šią opią Europos problemą sukūrė garsus sovietų kartografas Josifas Stalinas.

Iškeldinęs Rytų Prūsijos vokiečius, jis sukūrė tarybų valdžios forpostą vos ne pačioje Europos širdyje – galingas sausumos karines bazes, didžiulį karinį jūrų laivyną Baltijoje, čia net dislokavo branduolines galvutes. Lenkija buvo SSRS sąjungininkė, Lietuva – jos dalis, ir mintis, kad kada nors šis nualintas kraštas taps sala kaimyninių valstybių viduryje, niekam nešovė net į galvą.

XX-ojo amžiaus Hitlerio ir Stalino eksperimentai davė rezultatą: apie 950 tūkstančių Kaliningrado srities gyventojų buvo atplėšti nuo motinos Rusijos. Dabar, norint susijungti, reikia naujo ir, ko gero, ne mažiau skausmingo eksperimento, rašo “The Washington Post”.

Politinė realybė tokia: Varšuva, Vilnius, net Berlynas yra už šimtų kilometrų arčiau negu Maskva ar Sankt Peterburgas. Silpna centro kontrolė leido Kaliningradui klestėti (kiek tai įmanoma Rusijos ekonomikos prasme) iš nelegalios pasienio prekybos, kontrabandos ir kitų šiuolaikinio pasaulio blogybių.

V.Putinas nelabai suvokia, kokius santykius konstruoti tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos. Po SSRS griūties ir Čečėnijos pamokos jis – didžiosios Rusijos atgaivinimo iniciatorius – vargu ar sutiks su kokia nors srities suvereniteto forma.

“Ar mes prarasime ir Kaliningradą?”, lyg peiliu į V.Putino širdį sminga Rusijos patriotų ir didžiavalstybininkų klausimas. “Ne”, ryžtingai atsako Rusijos lyderis, kurio uošvė gyvena būtent šiame krašte, kurią prezidentas retkarčiais aplanko ir gauna betarpišką informaciją, kaip gyvena jo tėvynainiai “beveik Vakaruose”.

Pavyzdžiui, kad nedarbas čia siekia 16 procentų, neregėta pasaulyje aplinkos tarša, siaučia korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didžiausias regione sergančių AIDS skaičius. Tuo tarpu ES mažai rūpinasi Kaliningradu, pastebi “Berliner Zeitung”, nes Rusijos pažadai sritį paversti ypatinga ekonomine zona ir liko tik pažadais…

Tai kaipgi pagelbėti kaliningradiečiams?

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris jiems nusipelnė bent tiek, kad, kaip rašo “Welt am Sonntag”, neseniai Kaliningrade atidarė generalinį Vokietijos konsulatą. Rusijos kolega į šias iškilmes net neatvyko…

Lenkija menkai domisi Kaliningradu – lenkams nepakeliui į Europą per Baltijos šalis, o į Rusiją jie keliauja per Baltarusiją.

Belieka Lietuva. Tačiau dabar ji negali nė krustelti, visas bendradarbiavimo su Kaliningrado kraštu idėjas turi derinti su Briuseliu. Antai iki metų pabaigos baigsis Rusijos ir NATO derybos dėl vadinamos Pajėgų statuso sutarties (“Status of Force”). Nuo jos priklausys, ar keisis karinio tranzito per Lietuvą tvarka, nors KAM vadovai tvirtina, kad nesikeis.

Vizų režimas vėlgi derintinas su ES, ateityje jis turės atitikti Šengeno sutartį. Teigiama, kad lietuviškos įmonės vis labiau žvalgosi į Kaliningradą, bet statistika to nepatvirtina.

Tad kasgi belieka? Tvirtinti, kad būtina keisti srities statusą? Anuliuoti Potsdamo sutarties apribojimus? Peržiūrėti apmirusį 1975 metais pasirašytą Europos bendradarbiavimo ir saugumo organizacijos Baigiamąjį aktą?

O gal teisūs tie Lietuvos patriotai, kurie griebia jautį už ragų ir sako: prijunkime Karaliaučių prie Lietuvos, ir mes sukursime šiame baltų krašte rojų?..

www.DELFI.lt
 
537
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Aktualijos

Susiviliojo nepastatytu butu: nei būsto, nei pinigų – tik įmokos bankui (15)

2014 rugsėjo mėn. 20 d. 00:03
Prieš penkerius metus Lietuvą užgriuvusios krizės šmėkla dar nepaleidžia ekonominio pakilimo metu būstą nusprendusių įsigyti gyventojų.

JAV garsenybių kineziterapeutas griauna mitus apie jogą, Pilatesą ir maratonus (21)

2014 rugsėjo mėn. 20 d. 00:00
Samuelis Tacas, išeivis iš Lietuvos, svetur gyvenantis jau keletą dešimtmečių, bet vis dar puikiai kalbantis lietuviškai, šiuo metu geriau žinomas Niujorke nei Lietuvoje. Manhetene savo studiją turintis kineziterapeutas – paskutinė daugelio garsenybių viltis.

E. Lucasas apie Rusiją: scenarijai nedžiugina (194)

2014 rugsėjo mėn. 19 d. 23:00
Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas.

Kaip atrodo puponautai pilve (45)

2014 rugsėjo mėn. 19 d. 22:00
Kaip atrodo puponautai pilve
Facebook nuotr.
„Jeigu įdomu, kaip atrodo puponautas jūsų vaiko pilve, štai“, – toks prierašas prie rentgeno nuotraukos, kurioje aiškiai matyti vaiko praryto puponauto dislokacijos vieta, klaidžioja po socialinius tinklus.

Laisvės skonis: kuo skiriasi žuvis, augusi ežere ir žuvininkystės tvenkinyje? (10)

2014 rugsėjo mėn. 19 d. 22:30
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad pasaulyje 2015 m. daugiau žuvies bus auginama akvakultūros ūkiuose, nei pagaunama laisvėje. Tai lems besaikės žvejybos mastai, nykstančios kai kurių žuvų rūšių populiacijos, nespėjančios taip greitai atsistatyti ir tenkinti vis augantį žmonijos poreikį valgyti žuvį. GRYNAS.lt aiškinasi, kuo skiriasi žuvis, užauginta Lietuvos ūkiuose nuo tų, kurios veisiasi laisvėje – ir ar žmogus, valgydamas tokią žuvį, gali atpažinti, ką jis valgo?