“Prijunkite Kaliningradą prie Lietuvos…”

 (537)
Taip ar panašiai neseniai šaukė tiek žymūs Lietuvos politikai, tiek šiaip eiliniai patriotai, įrodinėdami, kad ten nuo seno buvo baltų žemės, o ir prūsai – tie patys baltai. Įdomiausia, kad tai gryna tiesa, ir – keisčiausia, kad prijungimo priešininkų argumentai gana silpni, dažniausiai, politiniai ir abstraktūs.
Question mark
Ir vis dėl to dabartinė Kaliningrado (kiti sako – Karaliaučiaus) srities situacija nesudaro šioms diskusijoms geros dirvos, nes kraštas nuo pat 1945 metų pagal Potsdamo sutartį perduotas Rusijai iš esmės neribotam naudojimui.

Bet viena situacija buvo iki gegužės 1-osios, kai 10 Rytų ir Vidurio Europos šalių įstojo į iki 450 mln. gyventojų papilnėjusį “senąjį žemyną”, kita gi susidarė dabar, kai šis Rusijos eksklavas (ar anklavas?) apsuptas ES ir NATO valstybių, ir Aljanso naikintuvai iš Zoknių į Briuselį skraido būtent per šią, kaip kažkada šaukė Rusijos Dūmos marginalas Viktoras Alksnis, “iskonno russkuju ziemliu” (“nuo seno rusų žemę”).

Antradienį laikraštis “”The Washington Times” rašo, kad kaliningradiečiai nežino, ko laukti ateityje. Jie menkai nutuokia, kas buvę ir praeityje. Kaliningradą ir šią opią Europos problemą sukūrė garsus sovietų kartografas Josifas Stalinas.

Iškeldinęs Rytų Prūsijos vokiečius, jis sukūrė tarybų valdžios forpostą vos ne pačioje Europos širdyje – galingas sausumos karines bazes, didžiulį karinį jūrų laivyną Baltijoje, čia net dislokavo branduolines galvutes. Lenkija buvo SSRS sąjungininkė, Lietuva – jos dalis, ir mintis, kad kada nors šis nualintas kraštas taps sala kaimyninių valstybių viduryje, niekam nešovė net į galvą.

XX-ojo amžiaus Hitlerio ir Stalino eksperimentai davė rezultatą: apie 950 tūkstančių Kaliningrado srities gyventojų buvo atplėšti nuo motinos Rusijos. Dabar, norint susijungti, reikia naujo ir, ko gero, ne mažiau skausmingo eksperimento, rašo “The Washington Post”.

Politinė realybė tokia: Varšuva, Vilnius, net Berlynas yra už šimtų kilometrų arčiau negu Maskva ar Sankt Peterburgas. Silpna centro kontrolė leido Kaliningradui klestėti (kiek tai įmanoma Rusijos ekonomikos prasme) iš nelegalios pasienio prekybos, kontrabandos ir kitų šiuolaikinio pasaulio blogybių.

V.Putinas nelabai suvokia, kokius santykius konstruoti tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos. Po SSRS griūties ir Čečėnijos pamokos jis – didžiosios Rusijos atgaivinimo iniciatorius – vargu ar sutiks su kokia nors srities suvereniteto forma.

“Ar mes prarasime ir Kaliningradą?”, lyg peiliu į V.Putino širdį sminga Rusijos patriotų ir didžiavalstybininkų klausimas. “Ne”, ryžtingai atsako Rusijos lyderis, kurio uošvė gyvena būtent šiame krašte, kurią prezidentas retkarčiais aplanko ir gauna betarpišką informaciją, kaip gyvena jo tėvynainiai “beveik Vakaruose”.

Pavyzdžiui, kad nedarbas čia siekia 16 procentų, neregėta pasaulyje aplinkos tarša, siaučia korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didžiausias regione sergančių AIDS skaičius. Tuo tarpu ES mažai rūpinasi Kaliningradu, pastebi “Berliner Zeitung”, nes Rusijos pažadai sritį paversti ypatinga ekonomine zona ir liko tik pažadais…

Tai kaipgi pagelbėti kaliningradiečiams?

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris jiems nusipelnė bent tiek, kad, kaip rašo “Welt am Sonntag”, neseniai Kaliningrade atidarė generalinį Vokietijos konsulatą. Rusijos kolega į šias iškilmes net neatvyko…

Lenkija menkai domisi Kaliningradu – lenkams nepakeliui į Europą per Baltijos šalis, o į Rusiją jie keliauja per Baltarusiją.

Belieka Lietuva. Tačiau dabar ji negali nė krustelti, visas bendradarbiavimo su Kaliningrado kraštu idėjas turi derinti su Briuseliu. Antai iki metų pabaigos baigsis Rusijos ir NATO derybos dėl vadinamos Pajėgų statuso sutarties (“Status of Force”). Nuo jos priklausys, ar keisis karinio tranzito per Lietuvą tvarka, nors KAM vadovai tvirtina, kad nesikeis.

Vizų režimas vėlgi derintinas su ES, ateityje jis turės atitikti Šengeno sutartį. Teigiama, kad lietuviškos įmonės vis labiau žvalgosi į Kaliningradą, bet statistika to nepatvirtina.

Tad kasgi belieka? Tvirtinti, kad būtina keisti srities statusą? Anuliuoti Potsdamo sutarties apribojimus? Peržiūrėti apmirusį 1975 metais pasirašytą Europos bendradarbiavimo ir saugumo organizacijos Baigiamąjį aktą?

O gal teisūs tie Lietuvos patriotai, kurie griebia jautį už ragų ir sako: prijunkime Karaliaučių prie Lietuvos, ir mes sukursime šiame baltų krašte rojų?..

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Mažus atlyginimus mokančius verslininkus ims už trumpo pavadžio: ką ir kaip purtys (16)

2016 gruodžio mėn. 8 d. 05:30
Mažus atlyginimus mokančius verslininkus ims už trumpo pavadžio: ką ir kaip purtys
DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
Kad ir kiek didėtų minimali alga, tūkstančiai darbuotojų net per kelis darbus tokio dydžio pajamų oficialiai negauna. Jų darbdavius pradėjusios atidžiau tikrinti valstybės institucijos mato teigiamų pokyčių, taigi daugiau dėmesio kai kuriems verslininkams skirs ir kitais metais.

Emigrantas, atsisakęs Lietuvos pilietybės: svetur pakilo iš pelenų, bet kaina buvo milžiniška (3)

2016 gruodžio mėn. 8 d. 05:30
Dmitrijus Konovalovas
Asmeninio albumo nuotr.
Palikti Lietuvą, neslepia šiuo metu Anglijoje gyvenantis Dmitrijus Konovalovas, greičiausiai paskatino beviltiškumas. Svečioje šalyje į karjeros aukštumas jis kilo sunkiai – teko gyventi sename name kiauru stogu, nuolat kariauti su migracijos tarnybomis, tačiau šis vargas atsipirko su kaupu.

Užsislaptinęs turtuolių kvartalas žengia naują žingsnį: atveria savo vartus (165)

2016 gruodžio mėn. 7 d. 21:25
Vilniaus Laurų gyvenvietė transformuojasi ir pamažu keičia uždaro, šeimyniniais ryšiais pagrįsto, tik privilegijuotiesiems skirto rajono įvaizdį. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad ilgai save nuo smalsuolių akių saugojusiais Laurais domisi prabangaus, vertę išlaikančio būsto ieškantys bei saugumą ir privatumą vertinantys pirkėjai.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (231)

2016 gruodžio mėn. 7 d. 20:11
Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus
DELFI (V. Deveikytės nuotr.)
Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.

Socialdemokratai bando dar kartą: įvardijo siūlomą teisingumo ministrą A. Butkevičius apsisprendė dėl Seimo vicepirmininkų  (283)

2016 gruodžio mėn. 7 d. 18:00
Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius
DELFI (A.Ufarto nuotr.)
Trečiadienio vakarą Seime posėdžiavęs Socialdemokratų partijos prezidiumas nutarė į teisingumo ministrus siūlyti teisės profesorę Mildą Vainiutę.