Lietuvos Prezidento R.Pakso retorika (kaip ir kai kurie veiksmai), ypač pasisakant tarptautinės politikos klausimais, stebinančiai primena JAV prezidento G.Busho retoriką – be kitų dalykų, ir vienas, ir kitas pabrėžia „krikščioniškų vertybių” prioritetą.
Rolandas Paksas
© ELTA
Nors nei vienas, nei kitas atvirai nemenkina kitomis religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis paremtų vertybių, pats pabrėžimas, jog krikščioniškos vertybės yra pranašesnės už kitoniškas, yra mažų mažiausiai rizikingas, jei ne apskritai žalingas – didėjant kultūrinei įvairovei Europoje (vien musulmonų, nuolat gyvenančių ES šalyse, yra apie 16 mln.), JAV, laikymasis vienai, kad ir autochtoniškai, kultūrai būdingų vertybių ir jų skelbimas valstybinėmis ar net universaliomis yra anachronizmas.

Negana to, po Antrojo pasaulinio karo, susikūrus Jungtinėms Tautoms ir irstant kolonijinei pasaulio sandarai, universalios žmogiškos vertybės buvo pradėtos skelbti viršesnėmis už kuriai nors paskirai kultūrai būdingas vertybes. Universalių žmogaus teisių deklaracija yra tik vienas iš pavyzdžių.

Ir nors Jungtinių Tautų struktūrų ir jų priimamų deklaracijų kritikai teigia, kad JT veikia kaip krikščioniškų vertybių universalizacijos mechanizmas (tai iš dalies yra teisybė; kad ir, pvz., Universalių žmogaus teisių deklaracijos 16-asis ir 18-asis straipsniai ypač nepriimtini musulmonams), tiek pasisakymo, tiek balsavimo teisę turint veik porai šimtų valstybių, nekrikščioniškas vertybes išpažįstančių kraštų balsas tikrai yra išklausomas universalių deklaracijų svarstymuose. Nuolatinė Saugumo Tarybos narė (turinti veto teisę) Kinija tikrai nėra krikščioniškų vertybių plėtotoja, kita narė – Rusija – taip pat ne visai atitinka krikščioniškų vertybių krašto įvaizdį.

Atmetus tą faktą, kad Jungtinės Tautos yra pasmerktos permanentiškam nuolatinių ST narių jungui, pats jungtinių tautų principas, kur atstovaujama beveik visa pasaulio bendrija, t.y. kuo skirtingiausias vertybes išpažįstančios nacijos, kurios sprendimus (deklaracijas) priima bendru sutarimu, yra nelyginti pažangesnis nei paskirai religinei tradicijai ar net jos daliai (kaip krikščioniškos vertybės tapatinamos su protestantiškomis ir katalikiškomis vertybėmis, bet ne su krikščionių ortodoksų vertybėmis) būdingų vertybių pakylėjimas virš kitų vertybinių sistemų.

Kadangi Vakarų Europos vertybės tapatinamos su krikščioniškomis vertybėmis, jų sureikšminimas tarptautinės politikos ir tarptautinių santykių srityje yra lygiai taip pat nepriimtinas. Tačiau ši klaida be perstojo daroma JAV ir galingųjų Europos valstybių vyriausybių ir nekritiškai priėmus kartojama mažesniųjų. Taip, pavyzdžiui, Lietuvos Prezidentas R.Paksas susitapatino su Vakarų Europos vertybių skleidimo Vidurio Rytuose misija jau savo pirmojoje spaudos konferencijoje pirmąją savo darbo Prezidento poste dieną.

Pirmoji spaudos konferencija galbūt mažai ką nauja suteikė vidaus politika besidomintiems, bet buvo gan informatyvi apie Prezidento tarptautinės politikos supratimą, ypač jos kultūrinę dimensiją. Prezidentas R.Paksas patikino klausiančius užsienio žurnalistus, kad Lietuva kartu su kitomis valstybėmis siekia įdiegti Vakarų Europos vertybes pasaulyje (būtent turėta galvoje Afganistanas, kuriame karinę misiją atlieka Lietuvos kariškiai, bei Irakas, kuriame Lietuvos kariškiams greitai, matyt, bus sudarytos sąlygos atlikti tokią misiją).

Dar 1978 m. Edwardas Saidas savo polemiškoje knygoje „Orientalism” iš peties sukritikavo visą europietiškojo orientalizmo tradiciją, kuri pervertino europietiškas kultūras, vadinamas „Vakarų civilizacija”, neigdama neeuropinėms bendruomenėms kultūros (civilizacijos) statusą. E.Saidas kaltina europiečius, kurie buvo neišvengiamai ir europocentristai, kad šie pasisavino civilizacijos titulą, jį suteikdami išimtinai europinių kultūrų konglomeratui.

Tokiu būdu XIX amžiuje, akademinio ir politinio orientalizmo formavimosi laikotarpiu, pasaulis buvo padalytas į binarinę opoziciją – „mes” (civilizuoti Vakarai) ir „jie” (necivilizuotas Orientas). Kolonijinė epocha geriausiai išreiškė tą dvasią: Vakarai turėjo civilizuoti Orientą. Tokia nuostata, turėjusi nunykti postkolonijiniame pasaulyje, deja, atrodo, ne tik kad neišnyko, bet dargi veši. JAV prezidentas G.Bushas nepailstamai kalba apie Civilizaciją iš didžiosios raidės, kuriai, viena vertus, kyla grėsmė iš necivilizuotų kraštų pusės, ir kuri, kita vertus, turi misiją civilizuoti (amerikanizuoti?) pasaulį.

Lietuvos Prezidentas taip pat, atrodo, net nesusimąsto, kad gal nėra taip paprasta, kad gal civilizacijų (su iš esmės skirtingomis vertybėmis) yra daugiau nei viena, o gal nėra jokių civilizacijų, o tik politinės ideologijos, religinės bei kultūrinės tradicijos, ir nekritiškai kartoja tas pačias frazes, pasakytas G.Busho.

R.Paksas savo civilizacijų supratimą atskleidė toje pačioje spaudos konferencijoje ir vėliau ne kartą pakartojo – yra tik viena civilizacija, ir jos dalis Lietuva yra. O ten, Afganistane ir Irake, deja, civilizacijos neaptikta. Logiškai pratęsiant, kadangi Civilizacija yra gėris, ją reikia paskleisti ir kitiems, necivilizuotiems.

Prezidento vizitas į Afganistaną taip pat primena JAV prezidentų pomėgį apsilankyti adrenaliną keliančiuose kraštuose, kuriuose karines operacijas atlieka JAV karinės pajėgos. Galingiausios pasaulio valstybės prezidento apsilankymas pas savo šalies kariškius, dislokuotus užsienyje, yra natūralus veiksmas, tuo tarpu mūsiškio Prezidento sprendimas pirmojo užsienio vizito (tiesa, be oficialių protokolinių susitikimų) kelia nuostabą ir verčia tuo pasidomėti nuodugniau.

R.Paksas teigė, kad jo vizito tikslas – pagerbti Lietuvos kariškius, atliekančius misiją Bagramo oro bazėje Afganistano Šiaurės Rytuose. Šie vyrai esą yra Lietuvos pasididžiavimas, vertas išskirtinės pagarbos, nes tai yra visos Lietuvos sūnūs ir tėvai.

Politologai atkreipia dėmesį, kad ši retorika galbūt slepia du siekius – suartėti su kariškiais ir užsitikrinti jų palankumą, taip pat sąmoningai mėgdžioti didžiųjų valstybių vadovus siekiant populiarumo visuomenėje. Galbūt taip ir yra. Tačiau yra ir trečias veiksnys – noras parodyti pasaulio bendrijai, kad naujasis Lietuvos Prezidentas yra ne tik mintimis, bet ir kūnu tarptautinių įvykių sūkuryje, kad jis yra šiuolaikiškas šiuolaikiškos valstybės vadovas.

Tai, žinoma, sveikintina, tačiau retorikos, vartojama tokiems veiksmams „apipavidalinti”, nereikėtų tiesmukai perkelti iš XIX amžiaus, kai vienos nacijos manė esančios pranašesnės už kitas ir prisiskyrė sau „civilizacinimo” misiją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (94)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (345)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (105)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (12)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (205)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (2)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (2)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (2)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (39)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...

Baltijos kelio metinių proga į Vilnių dviračiais atmynė svečiai iš Švedijos (1)

Dešimt tarptautinės telekomunikacijų bendrovės vadovų trečiadienį baigia tris dienas trukusį...