Nors alternatyvių savaitraščių tiražai nedideli, tačiau šie savaitraščiai yra labai reikalingi. Žinoma, periferinė spauda nelaiko savęs tokia; greičiau ypatinga, elitine, nepriklausoma, vienintele pajėgia refleksijai etc. Tuo pačiu metu ji žino esanti paribyje.
Skaito laikraštį
Tarp faktinės ir realios nebūties grėsmės. Kelis kartus į ją įgarmėjo, sakykime, „Dienovidis”, o nė vienas leidinys nesijaučia esąs apsaugotas. Žinoma, dėl savo egzistencijos iki galo nėra tikras joks spaudos leidinys; spaudos rinka ganėtinai tiršta, ir leidiniai ponioms ir panelėms dažniausiai išsilaiko; literatūrinis – kultūrinis ar analitinis leidinys kasmet kabo ant plauko – bus dotacija, jis eis, nebus – ne. Be valstybės ar fondų paramos jie neišsilaikytų.

Nieko čia labai keisto, kultūros leidiniai, daugiausia pasirodantys mėnraščių ar savaitraščių forma, neturi galimybių išgyventi iš savo tiražo, svyruojančio tarp tūkstančio ir maždaug trijų; tai dotaciniai leidiniai, kurių galimybės pasirankioti kažkokią paramą iš šalies ganėtinai ribotos. Juolab jei koks leidinys netyčiomis nulaužtų iš kokio papildomo fondo ar mecenato nemažą sumą, jis vėliau vienaip ar kitai nukentėtų, prarasdamas kitų metų fondiniame skirstyme atitinkamas lėšas. Arba būtų tarta – jie ryšių turi, lai važiuoja iš jų.

Tam tikra prasme dotaciniai leidiniai netgi sukaustyti – didelė vienkartinė parama iš šalies kitais metais tą leidinį gali ir pražudyti. Ir eina jie, „Šiaurės Atėnai”, „Literatūra ir menas”, „7 meno dienos”, „Atgimimas” ir dar keli kiti savaitraščiai – nemokėdami pinigų autoriams (kapitalizme tai atsiliepia kokybės kritimu) ar mokėdami centus, ir sau, ir rašantiems. Niekas, kas dirba kultūrinėje spaudoje, tik iš to pragyventi negali.

Senos kalbos apie galimą išsigelbėjimą ar pakilimą, sujungiant kelis leidinius, pasibaigė daugeliu vykusių, bet nepavykusių derybų (projektai buvo įvairūs, „7 dienos” kelissyk tarėsi su „Atėnais”, „Atėnai” – su „Literatūra ir menu”, „Naujuoju židiniu”...). Pavykęs ir visų sveikinamas buvo vienas susijungimas – „Literatūros ir meno” su „Dienovidžiu”, kuris užtruko mėnesį, ir rezultatas – „Dienovidis” išnyko. Po šito įvykio kalbos apie jungimąsi jau pasidarė beprasmės. Ir šiaip – kultūriniai savaitraščiai turi savo skaitytojus ir suformavę savo veidą, kurio išlaikyti susijungus su bet kokiu, atrodytų, labai giminingu ir artimu leidiniu nepavyktų.

Iš dviejų skirtingų ir savitų susijungus gali atsirasti trečias, koliažinis ir visiškai nepanašus į besijungusius savaitraščius. Ir dar vienas rezultatas būtų – šio junginio neskaitytų nei pirmąjį, nei antrąjį pamėgusių skaitytojų grupė, tad susijungimas – gresia išnykimu. Tą teorinę prielaidą patvirtino „Literatūros ir meno” bei „Dienovidžio” vedybos. Be to, susijungimas tai ir anksčiau ar vėliau konkurencija tarp dviejų redakcijų ir dviejų grupuočių, kuri į gera nevestų.

Tad susijungimas, kurį kultūros administratoriai gan racionaliai siūlė kaip tam tikrą panacėją, dabar jau tapo nebeįmanomas. Niekas neberizikuos. Kad ir skurdus buvimas, bet buvimas savimi bei buvimas su savo skaitytojais – iki galo.

„Šiaurės Atėnai” turi narkotinį poveikį ir tą puikiai suvokia; jie ir yra narkotikas „dūšiai” šiais laikais, jie taip ir daromi. Skaitytojas, užsivedęs ant „Šatėnų”, nulipti nuo šios adatos jau nebegali. „Literatūra ir menas” svarbus informacija ir savo literatūrine puse, šiaip ar taip, tai ir literatūrinis savaitraštis, ir Lietuvos rašytojų sąjungos oficiozas drauge. Trečia – jis turi ilgametę tradiciją. „7 meno dienos” labiau skirtos vaizduojamajam menui, teatrui, muzikai. Vėl specifinė užuoglauda ir niša, tegu ir kiti abu savaitraščiai minėtoms temoms skiria dėmesį nuolat, jie nėra specializuoti.

Tačiau visi kultūriniai savaitraščiai duoda galimybę reflektuoti, kas vyksta kultūroje, atitinkamai ir stumti kultūrą ir kultūrinę savimonę bei raišką pirmyn; be tokių refleksijų, kartais prieštaringų (tai visiškai normalu), nebūtų vietos Lietuvos intelektualų savimonės paieškoms beigi kūrėjų raiškai ir jos įvertinimui (žinia, yra ir keli žurnalai, bet jų problemos tokios pačios kaip ir savaitraščių). Žinoma, dažnas pasakys, ypač pernelyg nesusipažinęs su periodikos realijomis – juk yra dienraščiai, kurie recenzuoja, kalba, skelbia, reflektuoja, – tai tiesa.

Tarkime, „Respublika” skiria sąlygiškai nemažai vietos kultūrai, bet kultūrinio įdėklo nėra. Tad kultūrinė medžiaga gali būti, bet gali ir nebūti. „Kauno diena” ar „Lietuvos rytas” turi įdėklus, skirtus kultūrai, tai „Santaka” ir „Mūzų malūnas”. Abiem įdėklams bendra tai, kad jie sumažėję perpus. Nei knygų, nei operų recenzijoms vietos nebepakanka, o be to, dienraščiai turi mielą savybę, jie atspindi dienos įvykius, ir bent jau Lietuvoje didelių galingų analizių nespausdina, nes mano, kad tai skaitytojui nereikalinga ir nuobodu. Gal ir taip – jei šalia egzistuoja kultūrinė spauda, skirta refleksijai. Ir kol ji egzistuoja.

O kas būtų, jei išnyktų kultūriniai savaitraščiai. Arba, tarkime, pats šis „Atgimimas”, mėginantis daryti, kurti objektyvaus, neangažuoto politinio vertinimo precedentą lietuviškoje spaudoje, ir taip pat turintis kultūros lapą? Atsakymas vis dėlto liūdnas ir vienareikšmis.

Kristų – lygis, vertinimas, įsivyrautų popso kultūra – nes niekada šie kultūriniai savaitraščiai nesumeluos kičo atveju, netars, kad tai yra menas, ir jie – saugikliai kultūroje. Jeigu einant į Europos Sąjungą tie saugikliai dėl kokių nors priežasčių būtų išjungti ar perdegtų, kultūrinė kičo ir popso invazija iš Vakarų ir jo vietinė adaptacija ir virstų tuo, kas laikoma kultūra, literatūra ir menu. Tai vieninteliai sąlygiškai nepriklausomi vertintojai ir ekspertai. Palaikantys skirtį tarp popso ir masinės kultūros ir tikrojo, profesionalaus mąstymo ir profesionalios kūrybos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (8)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (40)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (100)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (501)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (21)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (6)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...