Pastatai-vaiduokliai griauna pasitikėjimą investuotojais

 (26)
Šiuo metu Vilniuje yra apie 150 pastatų - vaiduoklių. Paradoksalu, tačiau didžiausi “vaiduokliai” styro sostinės centre bei senamiestyje. Įdomu tai, kad dauguma jų turi savininkus. “Vilniaus” viešbutis yra didžiausias ir tikriausiai baisiausias pastatas Gedimino prospekte.
Jo medžiais apaugusių balkonų ir karnizų dalys vis dar galvoja ir niekaip negali apsispręsti ar joms kristi ant praeivių galvų ar dar ne. Gal kas pradės postringauti, kad kai valstybė - pastato šeimininkė, tai tvarkos ir neverta tikėtis.

Nieko panašaus. “Vilniaus” viešbutis buvo privatizuotas dar 1992 m. Vienas jo savininkų buvo ir velionio Boriso Dekanidzės tėvas Georgijus Dekanidzė. Vėliau “Vilniaus” viešbučio savininkai keitėsi, kol galiausiai 1995 m. šį miesto centre esantį 4 tūkst. kvadratinių metrų pastatą už kiek daugiau nei 15 mln. Lt nusipirko bendrovė “Baltic Fund Hotels”.

Per pastaruosius penketą metų šios bendrovės vadovai ir atstovai keliasdešimt kartų žadėjo, kad buvęs “Vilniaus” viešbutis virs prabangiu tarptautiniam “Sheraton” tinklui priklausančiu viešbučiu. Jo rekonstrukcijai, statymui ir įrengimui žadėtos net 40 mln. JAV dolerių investicijos. Viešbutis, kuriam ketinta suteikti “St. George Grand Hotel Sheraton” vardą, pirmuosius svečius turėjo priimti jau 1998 m. pabaigoje.

Praėjo penkeri metai. Pastatas kaip buvo laužas, taip ir yra laužas. Keitėsi tik pažadai. Esą vėliau buvo nuspręsta, kad viešbutis priklausysiąs nebe “Sheraton”, o “Hilton” prašmatnių viešbučių tinklui.

Na, o naujausia versija, kad buvęs “Vilniaus” viešbutis priklausysiąs “Marriott” viešbučių tinklui, jame esą bus 200 kambarių ir 150 darbo vietų.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei jau pradeda atsibosti buvusio “Vilniaus” viešbučio rekonstrukcijos vilkinimas ir ji ketina imtis priemonių - tai yra kiek paspausti likimo valiai paliktų pastatų šeimininkus.

Kalbant apie pastatus - vaiduoklius, tiesiog būtina paminėti dar ir sėkmingai griūvantį Vilniaus bei Islandijos gatvių kampe esantį didžiulį (4 500 kvadratinių metrų) pastatą. Šis statinys, matyt, labiau žinomas, kaip Reginos Epštein Paul namas. 1993 m. Kanados pilietė R.Epštein Paul atvyko į Lietuvą per stebėtinai trumpą laiką ir keistomis aplinkybėmis gavo Lietuvos pilietybę.

Tuo pat metu, lygiai taip pat greitai Vilniaus miesto valdyba atkūrė R.Epštein Paul nuosavybės teises į pusę rūmų Vilniaus g., nes esą iki 1940 m. jie priklausę jos tėvui. Dar po mėnesio teismas priteisė R.Epštein Paul ir antrąją namo dalį.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ši nuosavybė R.Epštein Paul buvo perduota pažeidžiant daugybę tuo metu galiojusių įstatymų. Visgi R.Epštein Paul buvo labai spėri ir atgautus rūmus pardavė Vladislavui Kliukovskiui, o pati staigiai išvyko iš Lietuvos.

Paaiškėjus, kad R.Epštein Paul Lietuvos piliete tapo neteisėtai ir šalyje kilus skandalui dėl neteisėto Vilniaus g. 31 pastato privatizavimo, Vilniaus miesto valdyba panaikino ankstesnį savo sprendimą grąžinti R.Epštein Paul pusę namo Vilniaus gatvėje.

Tačiau Vilniaus savivaldybė prarastą turtą realiai galėjo susigrąžinti tik teismui pripažinus negaliojančia V.Kliukovskio su R.Epštein Paul pasirašytą pastato Vilniaus g. pirkimo ir pardavimo sutartį.

Prasidėjo kelerius metus trukęs bylinėjimasis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V.Kliukovskio, kuris galų gale baigėsi savivaldybės pergale. Tačiau verslininkas V.Kliukovskis nevykdo ne tik ankstesnių teismo sprendimų, bet ir toliau ignoruoja antstolių raginimus perduoti savivaldybei iš R.Epštein Paul už 300 tūkst. Lt įsigytą ir šiuo metu visiškai apleistą pastatą.

Pagal paskutinį teismo sprendimą, V.Kliukovskis rūmus miestui turėjo perduoti iki 1999 m. gruodžio 1 d., bet neperdavė.

Beje, šiemet R.Epštein Paul vėl buvo atvykusi į Vilnių. Žinodama, kad Lietuvoje pasikeitė įstatymai, ji vėl įteikė prašymą atkurti jos senelių turėtą nuosavybę ir grąžinti Vilniaus g. 31 pastatą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

V. Laučius. Kaip draugauti su Rusija (192)

2017 sausio mėn. 16 d. 11:42
Su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu Sausio 13-osios išvakarėse pasireklamavusio Seimo pirmininko politiniai bendražygiai – Kęstutis Smirnovas ir Dainius Kepenis – tvirtina, kad su Rusija reikia šildyti atšalusius santykius ir draugauti. Jų požiūriu, pirmiausia tai darytina kultūros, sporto, visuomenės nuomonės formavimo srityse.

Imperijos šukės. Naujausias Rusijos kąsnis – artilerijos apšaudymai čia kasdienybė, o gydytojo alga nesiekia nė 100 Eur (27)

2017 sausio mėn. 16 d. 10:57
<span style="color: #ff0000;"><span style="color: #ff0000;"><strong>Imperijos šukės.</strong></span></span> Naujausias Rusijos kąsnis – artilerijos apšaudymai čia kasdienybė, o gydytojo alga nesiekia nė 100 Eur
Michailas Skorikas
Žodžiai „Donbasas virsta Padniestre“ kartojami kone ant kiekvieno kampo, nors realybėje jie turi visai kitą reikšmę. Padniestrė – separatistinis Moldovos regionas, kuris, nors ir turėdamas politinę nepriklausomybę, išsaugojo visus ekonominius santykius su oficialiuoju Kišiniovu. Deja, toks optimistinis scenarijus vadinamosioms „Donecko liaudies respublikai“ ir „Luhansko liaudies respublikai“ greičiausiai negresia. Be to, Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje negyvena daugiau nei 250 tūkst. žmonių, o Donbase, kurį kontroliuoja prorusiškos jėgos, ne mažiau 3 mln. vietinių. Ten jau pustrečių metų nesibaigia karo veiksmai, kiekvieną mielą dieną žūsta žmonės.

H. Daktarui trūko kantrybė: nesu krokodilas, kad praryčiau kokią žąsį (29)

2017 sausio mėn. 16 d. 12:09
Henrikas Daktaras
DELFI / Kiril Čachovskij
Iki gyvos galvos įkalintas buvęs Kauno nusikalstamao pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Hena, skundžiasi, kad net 4 metus laukė, kol į įkalinimo įstaigą ateis odontologas ir atliks dantų protezavimo procedūrą, tačiau šiam buvo uždrausta patekti į kalėjimo teritoriją.

K. Krivickas įstojo į partiją (44)

2017 sausio mėn. 16 d. 11:48
Kristupas Krivickas ir Naglis Puteikis
DELFI (A.Ufarto nuotr.)
Sekmadienį Kaune vykusiame Naglio Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos tarybos posėdyje šios partijos nariu tapo žinomas žurnalistas ir politikas Kristupas Krivickas. Sprendimui priimti jį į partijos gretas buvo pritarta vienbalsiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po tyrimo mokykloje kreipėsi į prokurorus (2)

2017 sausio mėn. 16 d. 12:17
Donata Klimkevičienė, Remigijus Šimašius, nuotr. vienuolio.vilnius.lm.lt
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusios A. Vienuolio progimnazijos direktorės Donatos Klimkevičienės ir jos pavaduotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų.