Lietuvoje besilankantis buvęs Europos Sąjungos derybininkas su Lietuva Andersas Henrikssonas teigia, jog Europos Sąjunga, jau pradėdama derybas su valstybėmis kandidatėmis, buvo nusistačiusi griežtą derybų strategiją, todėl tas nuostatas buvo labai sunku paveikti ar pakeisti.
Tiktai pasibaigus deryboms galima pradėti vertinti, ko pasiekė Lietuvos derybininkai, ir skaičiuoti, ką iš viso to gali gauti Lietuva. Ir šiuo atveju nekalbu tiktai apie kvotas ir pinigus, bet ir apie tai, ko vis globalėjančiame pasaulyje Lietuva iš derybų galėjo pasimokyti.

Pirmiausiai reikia pripažinti, kad derybos buvo puiki mokykla šalies valdininkams, - būtent nuo jų sprendimų efektyvumo ir pateikiamos informacijos srauto iš esmės priklausė visa derybų sėkmė. A.Henrikssonas pripažino, jog didžiausio iššūkio sulaukė valstybės institucijų koordinavimo sistema – tai buvo viena iš silpnesnių Lietuvos vietų. Tačiau tuo Lietuva tikrai neišsiskyrė iš kitų kandidačių.

Dabar galima pagalvoti, kaip sukauptą derybinę patirtį panaudoti. Paprastai tariant, ją galima “parduoti”. Kadangi ES plėtros procesas nepasibaigė dešimčia naujų kandidačių, už durų stovi dar kelios, o ateityje jų gali būti ir daugiau, lietuvių patirtis gali praversti ir kitoms valstybėms, juo labiau, kad Lietuvos derybininkai turi specifinę patirtį.

Antra, galima įvertinti, jog Lietuvos interesų grupės nėra tokios stiprios, kaip įprasta manyti. Ir nors per derybas bent jau žemdirbiai mėgino susikooperuoti su kitų kandidačių žemdirbiais ir paspausti Europos Komisiją ir ES nares, tačiau šis spaudimas nebuvo veiksmingas.

Beje, tai nėra vien tiktai derybininkų bėda, nes pačios interesų grupės turi būti suinteresuotos apginti savo interesus ir gauti naudingus sprendimus bendrojoje rinkoje. Interesų grupių parama ir spaudimas gali būti labai svarbus ir Lietuvos kaip ES narės veikloje, kadangi naujoji ES tiktai formuojasi, o teisė pasisakyti, jau nekalbant apie galimybes daryti įtaką ir apginti savo interesus, yra labai svarbi.

Trečia, regioninis bendradarbiavimas ES viduje, atrodo, įgaus vis didesnį pagreitį, todėl, ieškant savo vietos tarp 25 valstybių, reikėtų nepamiršti ne tiktai savo artimiausių kaimynių, bet ir turinčių panašius interesus ES narių. Buvusių kandidačių sąjunga, kaip panašias problemas turinčio bloko, gali ir nepavykti, kadangi į tokį bendradarbiavimą nelabai įsipaišo Lenkija.

Per derybas Lenkija buvo kaip siena, už kurios būrėsi likusios kandidatės. Tačiau įvertinant Lenkijos derybinį svorį ir įtaką, atrodo, jog toliau ši valstybė bendrų sąlyčio taškų ieškos su didžiausiomis ES valstybėmis. Vis dėlto kurį laiką bendra kandidačių problematika gali ir išlikti. Todėl reikės ieškoti vienijančių problemų ir naujų bendradarbiavimo formų. Juo labiau, kad ES konstitucijos projekte numatytas regioninio bendradarbiavimo skatinimas.

Neverta abejoti ir tuo, kad kol kas Lietuvai yra numatytas periferijos vaidmuo – didelės organizacijos užkampis. Tiesa, toks užkampis turi ir savų privalumų – daugiau lėšų sienų apsaugai, specialios programos bendradarbiavimui su kaimynais. Tačiau Lietuvos specifika – Kaliningrado bei Ignalinos AE klausimas – gali paversti šį užkampį išskirtinio susidomėjimo regionu. Tam būtinas profesionalumas, atitinkama strategija ir pačių gyventojų noras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (1)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (98)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (17)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (1)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (119)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (8)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...

„Saulėlydžio“ žvaigždės kovos su paparacais: slėpdavosi net bagažinėje

Visiems teko girdėti apie įžymybių „kovas“ su paparacais. Kol paauglių dievaitis Justinas...

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (471)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Bjaurus skandalas Ukrainoje: du žaidėjai pardavė rinktinės rungtynes (23)

Ukrainos ledo ritulio rinktinę supurtė lažybų skandalas. Du žaidėjai prisipažino gavę pinigų...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (34)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...