Pagal prekybą internete Lietuva velkasi iš paskos kaimynams

Elektroninė prekyba sparčiai plečiasi Britanijoje, Vokietijoje, Singapūre. Skelbiama, kad šiuo metu apie 80 milijonų pasaulio žmonių perka internete. Tarkime, užpernai vien laisvalaikio ir turizmo paslaugas internete pirko 13 mln. žmonių, o pernai jau 27 milijonai.

Vidutinės vieno pirkėjo metinės išlaidos internete yra apie 2 tūkstančiai dolerių. Skirtingos tyrimų bendrovės prognozuoja, kad šiemet vien JAV kompanijų interneto tinklapiuose pirkėjai išleis apie 60 milijardų dolerių. Tiesa, Amerikoje prekyba per internetą sudaro tik apie pusantro procento visos prekybos.

Šiuo metu mūsų šalyje yra apie dešimt lietuviškų elektroninių parduotuvių. Jų ir pasaulio Interneto parduotuvių paslaugomis naudojasi maždaug tūkstantis Lietuvos gyventojų. Tiesa, pagal elektroninės prekybos mastus Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos. Ten bendra vien tik "Delfi" interneto parduotuvių apyvarta jau birželį viršijo pusę milijono kronų.

Lietuvoje prekyba interenetu atsirado prieš porą metų, tačiau populiarėti pradėjo šių metų pradžioje.

Didžiausia bėda su kuria susiduria Lietuvos internautai, apsiperkantys internete, ta, kad gana brangiai kainuoja užsienyje užsisakytų prekių parsisiųsdinimas. Be to, problemų esama ir su saugumu. Nors bankų atstovai tvirtina, kad šiuo metu visi "Visa electron" kortelę turintys interneto vartotojai lietuviškose ir pasaulio elektroninėse parduotuvėse gali pirkti visiškai saugiai.

Šiuo metu Vilniaus bankas turi apie 200 tūkst. mokėjimo kortelių savininkų, iš jų maždaug 500 yra nuolatiniai arba nenuolatiniai elektroninių parduotuvių klientai.

Pagrindinė problema, kodėl elektroninė prekyba Lietuvoje vystosi gana vangiai yra ta, kad kol kas nedaug Lietuvos gyventojų turi galimybę naudotis internetu, taigi ir tapti elektroninių parduotuvių pirkėjais. Skirtingų šaltinių duomenimis, internetu Lietuvoje naudojasi iki 8 proc. visų šalies gyventojų.

Viso pasaulio pirkėjai internete daugiausiai perka turistinių kelialapių ir bilietų, knygų, kompiuterių ir programinės įrangos, įvairių kompanijų akcijų, biuro baldų, vaizdo kasečių ir kompaktinių plokštelių, drabužių, kosmetikos bei žaislų, net automobilių.

Dažniausiai elektroninės prekybos paslaugomis naudojasi Lietuvos kompiuterijos bendrovių atstovai, verslininkai ir studentai. Vis dėlto, kodėl Lietuvoje, palyginti net su kaimynine Estija, taip sunkiai naujovės skinasi kelią? Ar lietuviai yra pernelyg konservatyvūs, neišprusę, nepatiklūs?