Olimpiadą nušvietė per 20 tūkst. žurnalistų

Sekmadienį Sidnėjuje pasibaigusias XXVII vasaros olimpines žaidynes nušvietė daugiau nei 20 tūkst. žurnalistų - pagal šį rodiklį jos pralenkė visas iki šiol buvusias žaidynes.
Žiniasklaidos atstovų darbo reikšmę informuojant apie varžybas ir kitus olimpinius įvykius per uždarymo ceremoniją akcentavo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Chuanas Antonijas Samarančas (Juan Antonio Samaranch), padėkojęs už atliktą darbą.

Per 16 olimpiados dienų žurnalistai daugiausia darbo laiko praleido dviejuose spaudos centruose - MPC (Main Press Centre), kur dirbo rašantys ir fotografuojantys, ir IBC (International Broadcasting Centre), iš kur buvo rengiamos televizijos ir radijo transliacijos.

MPC buvo įsikūręs Olimpinio parko šiaurinėje dalyje visai šalia didžiausių olimpinių arenų - "Stadium Australia" ir "SuperDome" rūmų. 35 tūkst. kv. metrų plote šešiuose paviljonuose buvo įrengta 5 tūkst. 500 darbo vietų. Didžiausios pasaulio agentūros ir leidiniai buvo užsisakę ir turėjo įsirengę sau atskiras būstines, o kiti naudojosi bendrais telefonais ir informacijos kompiuteriais pagrindiniame "Spirit" paviljone.

Trečiadienį MPC baigia savo veiklą ir per savaitę bus pritaikytas būsimosios Parolimpiados reikmėms. Nuo spalio 11 dienos čia bus atidarytas parolimpinis MMC (Main Media Centre), kur 15 tūkst. kv. metrų plote drauge įsikurs visi žurnalistai.

Sidnėjaus vasaros olimpines žaidynes transliavę žurnalistai dirbo IBC, kuris užėmė net 67 tūkst. kv. metrų. Iš čia į visą pasaulį buvo perduodami olimpiniai vaizdai, gaunami iš daugiau nei 300 vietų.

Tarp visų transliuotojų didžiausias "komandas" turėjo amerikiečių NBC bei australų "Channel 7", tuo tarpu japonų NHK išsiskyrė iš visų tuo, kad transliavo visas programas nauja skaitmenine technologija.

Būtent televizijos žurnalistų skaičiaus padidėjimas ir lėmė bendrą atstovų būrio išaugimą, nes spaudos ir fotožurnalistai turėjo tilpti į griežtas kvotas, o transliuotojus ribojo tik jų numatomos darbo apimtys.

Beje, transliuotojai galėjo laisvai lankytis MPC, tuo tarpu kitiems patekti į IBC buvo galima tik su specialiais leidimais, kurie buvo išduodami pagal paraiškas.

Olimpiadoje buvo akredituoti keturi rašantys, du fotografuojantys ir 15 Lietuvos radijo bei televizijos žurnalistų, kurių grupei vadovavo Juozas Vilčiauskas. Savo darbui LRT turėjo užsisakiusi IBC patalpose 45 kv. metrų būstinę bei turėjo transliavimo kabiną.

Palyginti su kaimynais latviais ir estais, lietuviai turėjo mažiau rašančių žurnalistų, tačiau transliuotojai lenkė savo kolegas programų apimtimis ir turimos darbo erdvės plotu.

Daugiausiai žurnalistų buvo apgyvendinta specialiai įrengtame Spaudos kaimelyje (Media Village), kur olimpiados metu gyveno ir visi mūsiškiai. Iš viso šiame kaimelyje, kuris užėmė 50 ha plotą, buvo apgyvendinta 5,9 tūkst. žurnalistų, iš kurių 3,5 tūkst. sudarė transliuotojai.

Žaidynes nušvietę žurnalistai gyveno vasarnamių tipo nameliuose ir mūriniuose buvusios ligoninės pastatuose. Viena para jiems kainavo 220 Australijos dolerių vienviečiame kambaryje arba 150 dviviečiame.

Likusieji žurnalistai buvo apsigyvenę miesto viešbučiuose.

Dėl didelio akredituotų žiniasklaidos atstovų skaičiaus jiems buvo ribojamas patekimas į kai kurių sporto šakų varžybas bei atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Skirstant patekimo į "deficitines" varžybas bilietus, buvo atsižvelgiama į kiekvienos šalies interesus, pirmenybę suteikiant spaudai ir fotografams. Šį procesą kontroliavo ir Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) atstovai, padėję išvengti nesusipratimų. Lietuvos spaudos atstovai šiuo atžvilgiu pasijuto išties privilegijuoti - buvo patenkintos visos mūsiškių paraiškos.

Beje, sąlygos nušviesti olimpiadą buvo sudarytos ir neakredituotiems žurnalistams - jų poreikiams miesto centre buvo įkurtas Sidnėjaus spaudos centras, tačiau neturintys akreditacijų į varžybas galėjo patekti tik su bilietais.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

R. Valatka. Moterys – kaip biški karvės, vyrai – kaip girti veršiai, o valstybė – kaip ferma (699)

2016 gruodžio mėn. 4 d. 19:34
Rimvydas Valatka
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Valstiečių Seimas dar nepatvirtino Vyriausybės, bet vieną absurdo rekordą jau pagerino. Kalbėdamas apie Seime kelinti metai vadalojamo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo dar vienas pataisas valstiečių kultūros genetikas Karbauskis, kaip jam įprasta, krito į ilgą logorėją ir Lietuvos moteris prilygino biški karvėms.

Klaipėdietis darbą interneto milžine Airijoje žada iškeisti į Lietuvą (63)

2016 gruodžio mėn. 4 d. 21:04
Klaipėdietis darbą interneto milžine Airijoje žada iškeisti į Lietuvą
vakaipbuna.lt
Su "Google" kasdien susiduria kone kiekvienas lietuvis, o pasaulinės korporacijos vardas mirga žiniasklaidos puslapiuose, apie darbą šioje kompanijoje svajoja neretas jaunas specialistas. Kad lietuviai reikalingi "Google", parodo ir gausėjantys sėkmingai įsidarbinusių tautiečių pavyzdžiai, tarp kurių yra ir klaipėdietis Justas Ložinskas.

Daugybę metų smurtą kentusi moteris nebeišlaikė: klaida, sugriovusi gyvenimą (9)

2016 gruodžio mėn. 4 d. 22:29
Daugybę metų sugyventinio smurtą kentusi, nors ne kartą jį iš savo namų išvariusi, bet iš baimės ir gailesčio atgal priėmusi vilnietė Svetlana Erika Putvinskienė padarė didžiulę klaidą. Ir dėl jos dabar pati gali atsidurti įkalinimo įstaigoje.

Orai: laukia neįtikėtinos permainos

2016 gruodžio mėn. 5 d. 00:03
Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Nuo pieno raugo bakterijų iki Nobelio užuominų: lietuvių atradimas žada ilgai lauktą panacėją (68)

2016 gruodžio mėn. 4 d. 18:49
Virginijus Šikšnys
DELFI (A.Ufarto nuotr.)
„Visų gyvų organizmų kodą sudaro keturios raidės – A C G T. Šiomis raidėmis DNR molekulėje yra užrašyta visa informacija apie organizmų likimą. Tai yra gyvenimo knyga, kurioje - mūsų istorija nuo pradžios iki pabaigos“, - penktadienį surengtoje konferencijoje pasakojo įžymusis prof. Virginijus Šikšnys iš Vilniaus Universiteto Biotechnologijų instituto.