Olimpiadą nušvietė per 20 tūkst. žurnalistų

Sekmadienį Sidnėjuje pasibaigusias XXVII vasaros olimpines žaidynes nušvietė daugiau nei 20 tūkst. žurnalistų - pagal šį rodiklį jos pralenkė visas iki šiol buvusias žaidynes.
Žiniasklaidos atstovų darbo reikšmę informuojant apie varžybas ir kitus olimpinius įvykius per uždarymo ceremoniją akcentavo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Chuanas Antonijas Samarančas (Juan Antonio Samaranch), padėkojęs už atliktą darbą.

Per 16 olimpiados dienų žurnalistai daugiausia darbo laiko praleido dviejuose spaudos centruose - MPC (Main Press Centre), kur dirbo rašantys ir fotografuojantys, ir IBC (International Broadcasting Centre), iš kur buvo rengiamos televizijos ir radijo transliacijos.

MPC buvo įsikūręs Olimpinio parko šiaurinėje dalyje visai šalia didžiausių olimpinių arenų - "Stadium Australia" ir "SuperDome" rūmų. 35 tūkst. kv. metrų plote šešiuose paviljonuose buvo įrengta 5 tūkst. 500 darbo vietų. Didžiausios pasaulio agentūros ir leidiniai buvo užsisakę ir turėjo įsirengę sau atskiras būstines, o kiti naudojosi bendrais telefonais ir informacijos kompiuteriais pagrindiniame "Spirit" paviljone.

Trečiadienį MPC baigia savo veiklą ir per savaitę bus pritaikytas būsimosios Parolimpiados reikmėms. Nuo spalio 11 dienos čia bus atidarytas parolimpinis MMC (Main Media Centre), kur 15 tūkst. kv. metrų plote drauge įsikurs visi žurnalistai.

Sidnėjaus vasaros olimpines žaidynes transliavę žurnalistai dirbo IBC, kuris užėmė net 67 tūkst. kv. metrų. Iš čia į visą pasaulį buvo perduodami olimpiniai vaizdai, gaunami iš daugiau nei 300 vietų.

Tarp visų transliuotojų didžiausias "komandas" turėjo amerikiečių NBC bei australų "Channel 7", tuo tarpu japonų NHK išsiskyrė iš visų tuo, kad transliavo visas programas nauja skaitmenine technologija.

Būtent televizijos žurnalistų skaičiaus padidėjimas ir lėmė bendrą atstovų būrio išaugimą, nes spaudos ir fotožurnalistai turėjo tilpti į griežtas kvotas, o transliuotojus ribojo tik jų numatomos darbo apimtys.

Beje, transliuotojai galėjo laisvai lankytis MPC, tuo tarpu kitiems patekti į IBC buvo galima tik su specialiais leidimais, kurie buvo išduodami pagal paraiškas.

Olimpiadoje buvo akredituoti keturi rašantys, du fotografuojantys ir 15 Lietuvos radijo bei televizijos žurnalistų, kurių grupei vadovavo Juozas Vilčiauskas. Savo darbui LRT turėjo užsisakiusi IBC patalpose 45 kv. metrų būstinę bei turėjo transliavimo kabiną.

Palyginti su kaimynais latviais ir estais, lietuviai turėjo mažiau rašančių žurnalistų, tačiau transliuotojai lenkė savo kolegas programų apimtimis ir turimos darbo erdvės plotu.

Daugiausiai žurnalistų buvo apgyvendinta specialiai įrengtame Spaudos kaimelyje (Media Village), kur olimpiados metu gyveno ir visi mūsiškiai. Iš viso šiame kaimelyje, kuris užėmė 50 ha plotą, buvo apgyvendinta 5,9 tūkst. žurnalistų, iš kurių 3,5 tūkst. sudarė transliuotojai.

Žaidynes nušvietę žurnalistai gyveno vasarnamių tipo nameliuose ir mūriniuose buvusios ligoninės pastatuose. Viena para jiems kainavo 220 Australijos dolerių vienviečiame kambaryje arba 150 dviviečiame.

Likusieji žurnalistai buvo apsigyvenę miesto viešbučiuose.

Dėl didelio akredituotų žiniasklaidos atstovų skaičiaus jiems buvo ribojamas patekimas į kai kurių sporto šakų varžybas bei atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Skirstant patekimo į "deficitines" varžybas bilietus, buvo atsižvelgiama į kiekvienos šalies interesus, pirmenybę suteikiant spaudai ir fotografams. Šį procesą kontroliavo ir Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) atstovai, padėję išvengti nesusipratimų. Lietuvos spaudos atstovai šiuo atžvilgiu pasijuto išties privilegijuoti - buvo patenkintos visos mūsiškių paraiškos.

Beje, sąlygos nušviesti olimpiadą buvo sudarytos ir neakredituotiems žurnalistams - jų poreikiams miesto centre buvo įkurtas Sidnėjaus spaudos centras, tačiau neturintys akreditacijų į varžybas galėjo patekti tik su bilietais.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Orai: kol viena šalies pusė šals, kita lėtai atitirps (2)

2017 sausio mėn. 18 d. 00:06
Orai: kol viena šalies pusė šals, kita lėtai atitirps
DELFI (D.Pipo nuotr.)
Savaitei įpusėjus orai šalį padalins tarsi į dvi dalis: rytiniame pakraštyje šalčio gniaužtai bus stipresni, o vakarų Lietuvoje jau prasidės atodrėkis. Savaitei baigiantis termometrai kuklią šilumą fiksuos jau visoje šalyje, pūs gūsingas vėjas, o nuotaiką gadins tirpstantis sniegas ir mišrūs krituliai.

Pasakė, kuriais mėnesiais pasitaiko pigesnių butų (85)

2017 sausio mėn. 17 d. 20:17
Kol kas tendencijų, kad būstas pradės pigti, nėra, bet sezoniniais rinkos svyravimais pasinaudojusiam gyventojui jį gali pavykti nusipirkti už mažesnę kainą, teigia išsamiausią Lietuvoje nekilnojamojo turto duomenų bazę valdančio Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.

Lietuviškas „auklėjimas“: pliko vandeniu, krato, sulaužo kaukoles (353)

2017 sausio mėn. 17 d. 18:36
Praėjusiais metais į Santariškių klinikų Vaikų ligoninę atvežti 505 vaikai, patyrę vienokį ar kitokį smurtą ar tėvų nepriežiūrą. 150 jų teko hospitalizuoti ir rimtai gydyti. Apie tai pranešta policijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

B. Obama smarkiai sušvelnino Ch. Manning bausmę (20)

2017 sausio mėn. 17 d. 23:53
Chelsea Manning
Reuters/ Scanpix
Kandenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama likus keletui dienų iki Donaldo Trumpo priesaikos pasinaudojo savo įgaliojimais ir suteikė malonę salptą informaciją nutekinusiai Chelsea Manning, praneša CNN.

Cornelius Hellis. Ilga kelionė į J. Bobrowskio Lietuvą

2017 sausio mėn. 18 d. 00:02
Cornelius Hellis
Asmeninio albumo nuotr.
Šių metų balandžio 9 dieną bus minimos šimtosios Tilžėje gimusio vokiečių rašytojo Johanneso Bobrowskio (1917–1965) metinės. Kūrėjas dažnai vadinamas paribio kultūros atstovu, kurio knygų atsiradimą lėmė „ne tik lietuviška aplinka, to meto Mažosios Lietuvos gyventojų tautinis margumynas, bet ir karo audros išalinto žmogaus skaudi patirtis ir sielos žaizdos“. Į lietuvių kalbą yra išverstos viena poezijos („Sarmatijos metas“, 1974) ir dvi prozos („Levino malūnas. Lietuviški fortepijonai“, 1999 ir „Apsakymai“, 2000) šio rašytojo knygos. J. Bobrowskio kūrybinis palikimas aktualus ir šiandien.