Biotopiniame akvariume auginamos žuvys ir augalai iš tam tikro regiono. Neršto akvariume sudaromos specialios sąlygos tam tikros rūšies žuvų dauginimuisi - tokius turi tik tie, kurie užsiima akvariuminių žuvyčių dauginimu ar selekcija. Žuvų mailiaus auginimo akvariumas reikalingas mažų žuvyčių auginimui ir selekcijai.
Daugelis žuvų auginimo naujokų mano, kad mažesnės talpos akvariumą lengviau prižiūrėti ir juo rūpintis. Tai netiesa. Mažos talpos akvariume sunkiau išlaikyti biologinę pusiausvyrą, galimi didesni vandens temperatūros svyravimai priklausomai nuo aplinkos temperatūros, keičiant vandenį didesni cheminės sudėties svyravimai, be to, žuvytės visada geriau jaučiasi didesniame akvariume, Optimalus variantas - 70-100 litrų talpos akvariumas.
Kokios formos akvariumas geriausias?
Akvariumai būna įvairių formų - apvalūs, panoraminiai, lenkto stiklo, kabinami ant sienos, įrengti rašomajame stale ir dar daugybės formų. Apvalius sunku prižiūrėti, dėl mažo dugno ploto beveik neįmanoma pasodinti daug akvariuminių augalų, stiklas iškreipia vaizdą, neįmanoma pritaikyti daugelių standartinių akvariuminių filtrų, kompresorių ar kitos įrangos.
Gana neblogas yra trikampis akvariumas, statomas kambario sienų sandūroje. Jame pakanka ploto žuvims plaukioti ir augalams sodinti, be to, estetiškai trodo. Trūkumas tik tas, kad akvariumo kraštai negali išlįsti už spintelės ar stalo ribų.
Akvariumą geriausia statyti ten, kur jo nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, skatinantys dumblių augimą. Jokiu būdu negalima akvariumo statyti ant palangės - jau po kelių savaičių jame vešės tankių negražių dumblių sąžalynas. Be to, tokiame akvariume didesni vandens temperatūros svyravimai. Nerekomenduojama akvariumo statyti šalia besivarstančių durų ar vietose, kur dažnai vaikščiojama.
Gruntas
Grunto storis akvariume dažniausiai siekia 4-6 cm, nors kai kuriems giliai įsišaknijantiems augalams reikia 7-9 cm. Todėl gruntas kartais nulyginamas nedideliu nuolydžiu priekinio stiklo link. Prie galinės sienelės galima sodinti augalus gilesnėmis šaknimis, priekinę dalį apsodinti žemaūgiais smulkesniais augalais.
Gruntas turėtų būti sudarytas iš smulkių 3-6 mm skersmens akmenukų. Smulkesniame grunte nevyksta aeracija, todėl jame negali gyventi naudingosios bakterijos. Išskirtiniais atvejais akvariume vietoje smulkių akmenukų naudojamas smėlis, bet jame neauginami augalai, kuriems šaknų aeracija ypač svarbi.
Nusipirktą gruntą reikia kelis kartus gerai praplauti, net jei ant pakuotės užrašyta „Išplauta“. Gruntą reikia plauti tol, kol ims bėgti švarus skaidrus vanduo.
Negalima suleisti žuvyčių į tik iš čiaupo prileistą vandenį! Chloras joms toksiškas, o chloro ir amoniako junginiai gali ilgą laiką iš lėto nuodyti žuvų organizmą.
Kaip pašalinti chlorą iš vandens? Leisti nusistovėti. Paprastai tai trunka 1-2 paras, priklausomai nuo chloro kiekio. Beje, vandenį geriausia pilti per dušą: daug smulkių srovių, pilant kyla daug oro burbuliukų. Būtent su jais išgaruoja dalis chloro. Bet pilti reikia ne tiesiai į akvariumą, o į kitą talpą ir pasinaudoti specialiais preparatais chlorui iš vandens pašalinti. Vandenį akvariume rekomenduojama keisti kas savaitę, keičiant trečdalį ar ketvirtadalį viso tūrio.
Filtrai
Akvariumo filtras yra būtinas. Mechaniniai filtrai labai populiarūs ir turbūt labiausiai paplitę. Jie užpildomi kempinėmis, specialia vata. Įjungus filtrą oro srovė stumia nešvarų vandenį per filtro kempines ir per viršutinę filtro dalį jis išbėga išfiltruotas. Vis dėlto šie filtrai akvariumo viduje užima vietą ir gadina estetinį vaizdą, be to, visi nešvarumai lieka filtro viduje, todėl jį būtina reguliariai valyti. Neplaukite filtro ir kempinės po čiaupu! Chloras sunaikina nedideles naudingųjų bakterijų kolonijas, apsigyvenusias filtro kempinėje.
Biologiniai filtrai galingi, vandenį valo ne tik mechaniniu, bet ir biologiniu būdu. Paprastai jie būna išoriniai. Biologinis filtras suskirstytas į keletą skyrių, į kuriuos dedami įvairūs užpildai, priklausomai nuo to, kokį filtravimą norima daryti: kempinės, vata, anglis, keramika, lava, kurių terpėje gyvena bakterijos, atliekančios biologinį filtravimą
Pradedančiajam geriausiai įsigyti paprastą mechaninį filtrą.
Dažnai kyla klausimas, kiek laiko reikia laikyti filtrą įjungtą. Tai priklauso nuo žuvų kiekio, užterštumo ir pan. Bendra tendencija - kuo ilgiau, tuo geriau.
Apšvietimas
Apšvietimas - ne mažiau svarbus akvariumo elementas. Augalai šviesą naudoja fotosintezei - dienos metu esant ryškiam apšvietimui suvartoja vandenyje esantį anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Ne visi akvariumo augalai reikalauja vienodai stipraus apšvietimo - kai kurie gamtoje auga pavėsyje.
Akvariumas gali būti apšviestas atviruoju arba uždaruoju apšvietimu. Atvirojo tipo akvariumai būna be dangčio, apšviesti aukščiau pakabintomis galingomis lempomis. Uždarojo tipo akvariumas paslėptas po dangčiu, kuriame įstatytos lempos.
Kokio galingumo lempų reikia akvariumui, priklauso nuo augalų rūšių šviesos poreikio, augalų kiekio, jų lapų formos, akvariumo aukščio ir t.t. Jei akvariumas aukštas ir pasodinsite žemaūgius bei daug šviesos reikalaujančius augalus, reikės galingesnio nei 0,5 W vienam litrui vandens apšvietimo, gali būti 0,7-1 W litrui vandens.
Lempas geriausia pirkti ne kaitrines. Jos naudoja daug elektros energijos, išskiria daug šilumos, dažnai perdega.
Kiek ilgai reikia laikyti įjungtą akvariume šviesą? Idealiausia - 12 val. per parą.
Augalai
Prieš sodindami augalus į akvariumą juos gerai apžiūrėkite - sulūžusius lapus reikia nukirpti, sraigių ikrus pašalinti. Geriausia nupirktus augalus palaikyti druskos ar kalio permanganato tirpale. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ligoms.
Prieš pilant vandenį į akvariumą, kuriame jau pasodinti augalai, įdėkite popieriaus - ne laikraščio ar kito dažais padengto - lapą ir pilkite ant jo. Tokiu būdu stipri vandens srovė neišplaus grunto, o kartu ir augalų. Vandenį galima pilti ir ant akvariumo stiklo iš vidinės pusės. Didesnius akvariumo augalus galite prispausti keletu akmenukų, kad jie neiškiltų į paviršių.
Kad akvariume būtų skaidrus vanduo, turi nusistovėti biologinė pusiausvyra. Neperkraukite jo žuvimis! Biologinei pusiausvyrai nusistovėti reikia laiko, kartais keleto mėnesių. Patarimas būtų toks: kai įrengėte akvariumą, pakentėkite dar bent keletą savaičių ir tik tada leiskite žuvis.
Jokiu būdu nesupilkite jų su visu maišelio turiniu! Geriausia, jei žuvytes iš maišelio supilsite į atskirą indą ir iš lėto jį papildysite vandeniu iš akvariumo. Labai neblogai į indą įpilti šiek tiek druskos (be jodo) ar įmesti keletą kruopelių kalio permanganato. Kalio permanganate žuvis reikia laikyti 5-7 min.
Kokias žuvis pirkti?
Geriausia pradėti nuo gyvavedžių - gupijų, kardonešių, pecilijų. Tuo labiau kad jos tikrai gražios, labai spalvingos, lengvai neršiančios ir nereiklios. Dažnai diskutuojama, kiek žuvų galima įleisti į vieną akvariumą. Tai priklauso nuo akvariumo dydžio, žuvų rūšių bei dydžio. 5 cm ilgio žuvytei reikia apie 10 litrų akvariumo vandens. Dar vienas svarbus momentas - prieš pirkdami žuvį būtinai pasidomėkite, kokio dydžio ji užaugs, juk dažniausiai parduodami vos 2-3 mėnesių jaunikliai.
Padedantys akvariumistai labai dažnai žuvis peršeria. Žuvų virškinamasis traktas taip sudarytas, kad jos gautų maisto nuolat ir mažomis porcijomis. Tad geriausia jas šerti kelis kartus per dieną mažomis porcijomis. Alkana žuvis - sveika žuvis.
