Nepasitikėjimas Seimu pastaruoju metu šiek tiek išaugo ir sukėlė kai kurių politikų nerimą. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderis Andrius Kubilius teigė manąs, kad tai lėmė dabartinės valdančiosios daugumos populistiniai sprendimai, priimamų teisės aktų netobulumas.
Andrius Kubilius
Kai kurie valdančiosios daugumos politikai, anot A.Kubiliaus, neadekvačiai reaguoja į padėtį ir atlieka tik kalbų sakytojų vaidmenį.

Tuo tarpu vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Vytenis Andriukaitis, kaip ir galima buvo tikėtis, dėl žemo Seimo reitingo apkaltino besiskaldančius dešiniuosius, toli gražu nebe vienerius metus vis kalbančius apie vienijimąsi, bet iki šiol taip to ir nepadariusius.

Tačiau Lietuvos gyventojai nepasitiki Seimu jau gana seniai. Pasitikėjimo Seimu lygis toks žemas (retai kada viršija 15 proc.), kad įprasta stebėti ne pasitikėjimo, o nepasitikėjimo lygio kitimą.

Taigi nuo 2000 m. pradžios iki 2002 m. sausio mėn. nepasitikėjimas Seimu tik vieną kartą – 2000 m. liepą buvo sumažėjęs maždaug iki 45 proc. ir paskui visą laiką kilo ir taip iki dabartinio lygio, - šiuo metu Seimu nepasitiki beveik 61 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų. Kodėl taip yra ir ar tai, kad Seimu nepasitikima, yra blogai?

Viena vertus, ar tikrai klausimas, kurį pateikia sociologai: pasitikite ar ne Seimu, yra suformuluotas taip, kokį atsakymą tikimės gauti ir kaip tie duomenys vėliau komentuojami. Jeigu apklaustieji Lietuvos gyventojai pasako, kad jie Seimu nepasitiki, ar tai reiškia, kad jie galvoja, jog Seimas dirba blogai? Gali būti, kad Lietuvos žmonės negalvoja, jog Seimas yra blogiausiai dirbanti institucija. Jeigu taip būtų, dalyvavimas Seimo rinkimuose tikrai būtų mažesnis nei dabar.

Skirtingai nei Seimu, pasitikėjimas Vyriausybe ir Prezidentu, netgi savivaldybėmis yra gerokai aukštesnis. Taigi pasitikėjimui valdžia apskritai, kas jau būtų ne itin pozityvus dalykas, ypač skatinantis reakcingus veiksmus, didelės grėsmės žmonių nepasitikėjimas Seimu nekelia.

Vis dėlto įdomu, kodėl Prezidento ir Vyriausybės institucijomis žmonės pasitiki labiau, nors Vyriausybės sudėtis kone tiesiogiai priklauso nuo Seimo pozicijos. Ir daugelį sprendimų ji turi derinti su parlamentu.

Nepasitikėjimą Seimu, kaip valstybės institucija, greičiausiai kelia tai, kad ji nėra vientisa, joje yra daug visiškai skirtingai mąstančių žmonių. Seimas nesprendžia kasdienių klausimų, kurių vienoks ar kitoks sprendimas turi tiesioginę įtaką arba visai visuomenei, arba kai kurioms interesų/socialinėms grupėms. Nebūtų nuostabu, jeigu ne visi paklausti žmonės apskritai pasakytų, kokia tikroji parlamento funkcija.

Didžiosios politikos politikai nuolat yra žiniasklaidos, kuri kaip tik ieško pačių skandalingiausių tiek Seimo, tiek Prezidento bei Vyriausybės veiklos aspektų, smaigalyje, ir šia prasme visa valdžia visuomenės akyse netenka dalies patrauklumo.

O kad žiniasklaida iš tikrųjų kuria įvaizdį apie institucijas, parodo kad ir paprasčiausias atvejis, - pasitikėjimas sveikatos apsauga šį mėnesį sumažėjo ir, kaip interpretuoja sociologai, greičiausiai dėl to, kad šioje srityje kaip niekad daug buvo skandalų, atsispindėjusių žiniasklaidoje. Tačiau dažnas Lietuvos gyventojas, komentuodamas skandalingus įvykius sveikatos apsaugos sistemoje, pasirodo, gali papasakoti ne ką mažiau skandalingesnę savo ar svo artimųjų patirtį. Bet reikia skandalų žiniasklaidoje, kad pasitikėjimas institucija ar pačia sistema sumažėtų.

Lygiai kaip ir pasitikėjimas savivaldybėmis. Su savivaldybių darbu žmonės susiduria tiesiogiai ir turi nemažai priekaištų – neefektyvus lėšų naudojimas, vėluojantys atlyginimai ir pan. Tačiau jomis, kaip būtų keista, pasitiki daugiau žmonių nei Seimu ar Vyriausybe.

Taigi labiausiai kritikuojama aukščiausioji šalies valdžia. Žiniasklaida akylai stebi kiekvieną instituciją, tačiau, skirtingai nei Vyriausybė ir Prezidento institucija, Seimas negali užsiimti vieningais viešaisiais ryšiais ir formuoti pozityvaus įvaizdžio. Atvirkščiai, kiekviena politinė partija ir politiniai veikėjai Seime kuria savo įvaizdį: kritikuoja, oponuoja, ginčijasi ir konkuruoja tarpusavyje dėl būsimųjų rinkėjų palankumo, kuris ar kuri iš jų geriau gina visuomenės interesus. Tokiu būdu susidaro įspūdis, kad ne Seimas rūpinasi žmonių gerove, o atskiri politikai.

Kita vertus, patys politikai taip pat neprisideda prie pasitikėjimo Seimu didinimo. Politikai ginčijasi, partijos ginčijasi, bet pačių ginčų ir diskusijų kokybė labai dažnai būna itin žema. Tai yra diskusijos būna nevaisingos ir jos neveda prie sprendimo, o veikiau į konfrontaciją tarp pozicijos ir opozicijos.

Nepatyrę politikai, patekę į Seimą per paskubomis suburtą politinę jėgą, kuri pirmąsias vietas sąraše atiduoda ryškesnėms visuomenės asmenybėms arba pinigingiems verslininkams arba asmeniškai, nes sugeba sukaupti rinkimų kampanijai daugiau pinigų, nei priešininkai, sukelia daugiau sumaišties ir chaoso Seimo darbe nei patyrę politikai. Šios kadencijos Seime greičiausiai dėl šios priežasties netruko kilti ne vienas viešųjų ir privačių interesų skandalas, užmetantis Seimui dar ir neskaidrumo šešėlį.

Viena vertus, tokia praktika mažina pasitikėjimą tiek Seimu, tiek ir partijomis, ir pastarosioms neleidžia atlikti bene svarbiausios funkcijos – ugdyti profesionalius politikus ir atrinkti valdžiai tinkamus asmenis, nekeliančius grėsmės nei partijos, nei valstybės institucijos prestižui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (6)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (89)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (191)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (193)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (19)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (32)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (21)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...