A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija

Programoje numatyti esminiai gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai. Numatoma didinti neapmokestinamąsias pajamas ir įvesti dvipusę gyventojų pajamų mokesčio sistemą, kai mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams, taip pat asmenims iki 25 metų, būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas.

Numatytas tikslas įvesti progresinę mokesčių sistemą neatitinka kito programoje numatyto tikslo - skatinti mokesčių mokėjimą ir supaprastinti mokesčių administravimą. Užsienio šalių patirtis rodo, kad progresinės sistemos įvedimas apsunkintų mokesčių administravimą, skatintų mokesčių vengimą. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad progresinių mokesčių įvedimas skausmingai atsilieptų biudžeto pajamoms. Dar 2004 m. birželį Finansų ministerija apskaičiavo, kad biudžeto praradimai, įvedus progresinę mokesčių sistemą, siektų milijardus litų ir būtų kelis kartus didesni, nei sumažinus mokestį visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų uždirbtų pajamų.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į koalicijos nenuoseklumą progresinių mokesčių atžvilgiu. Anksčiau šios partijos atstovai ne kartą vienareikšmiškai pasisakė prieš progresinius mokesčius.

Programoje ir toliau numatyta taikyti socialiai neorientuotas mokesčių lengvatas - už gyvybės draudimo įmokas, palūkanas už paimtą kreditą gyvenamajam būstui, už įsigyjamus kompiuterius. Šia valstybės parama iki šiol paprastai naudojosi didesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.

Programoje keliamas tikslas per biudžetą paskirstyti didesnę dalį BVP, t.y. 3-4 procentiniais punktais daugiau nei dabar. BVP perskirstymo didinimas savaime negali būti laikomas tikslu, tuo tarpu iš programos nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu ir kokiomis priemonėmis tai bus daroma. Jeigu biudžetą ketinama papildyti mažesnio mokesčių vengimo dėka, tada pagrįsta priemonė būtų supaprastinti mokesčių administravimą ir sumažinti mokesčių tarifus.

R.Pakso koalicija

Mokesčių politikos srityje siūlomas vienas, tačiau esminis pakeitimas – 5-10 procentų sumažinti pajamų mokestį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Progresinė mokesčių sistema apsunkintų mokesčių administravimą, skatintų slėpti oficialias pajamas.

Programoje numatyta sukurti smulkųjį ir vidutinį verslą skatinančią mokesčių sistemą, tačiau nėra įvardyta, kokiomis priemonėmis tai bus daroma. Kartu reikia pastebėti, kad progresinės mokesčių sistemos įvedimas vargu ar paskatintų smulkųjį ir vidutinį verslą, priešingai – apsunkintų mokesčių administravimą.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS)

Programoje mokesčių klausimams skiriama santykinai nedaug dėmesio, tačiau numatomos esminės priemonės. Siūloma mažinti pajamų mokestį mažus atlyginimus (iki ~ 1200 Lt) gaunantiems gyventojams, taip pat mažinti mokesčių naštą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Programoje taip pat įvardytas tikslas mokesčių administravimą padaryti skaidriu, aiškiu, paprastu ir efektyviu.

Minėti tikslai prieštarauja vienas kitam, nes mokesčių diferencijavimas pagal gaunamas pajamas, įmonių dydį ir pan. apsunkina mokesčių administravimą ir mokesčių mokėtojams, ir administratoriams, skatina „atlyginimus vokeliuose“, išauga paskatos įmones formuoti ne pagal ekonominę naudą, o pagal mokesčių dydį.

Neracionali ir mokesčių administravimo supaprastinimui prieštaraujanti priemonė yra programoje numatytas tikslas „sudaryti galimybes dirbantiems besimokantiems studentams ir mokantiems už mokslą atskaityti iš mokamų mokesčių visą už mokslą sumokėtą sumą, o ne ketvirtadalį“. Tai neskatintų studentų ieškoti kitų mokslo finansavimo priemonių, taip pat neskatintų studentų daugiau laiko skirti pačiam mokslui.

Darbo partija

Mokesčių srityje siūlomos reikšmingos, tačiau ekonomiškai nepamatuotos priemonės. Viena iš tokių priemonių - remti ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą diferencijuojant mokesčius, atsižvelgiant į įmonių dydį. Galima teigti, kad tai paskatins įmonių formavimą ne pagal racionalius poreikius, o siekiant optimizuoti mokesčių dydį.

Be to, siūloma įvesti trijų pakopų progresinę pajamų mokesčio sistemą keliais procentiniais punktais sumažinant mokesčius mažai uždirbantiems ir padidinant neapmokestinamąsias pajamas.

Mokesčių sumažinimas keliais procentiniais punktais nedarytų esminės įtakos žmonių pajamoms, tuo tarpu mokesčių administravimas būtų apsunkintas ir mokesčių mokėtojams, ir mokesčių administratoriams. Tai, be kita ko, prieštarauja kitai programos nuostatai - supaprastinti mokesčių administravimą ir skatinti sąžiningą mokesčių mokėjimą.

Tėvynės Sąjunga

Programoje galima išskirti du akivaizdžiai pozityvius dalykus, susijusius su mokesčių politikos sritimi. Pirmas, „nekeisti per mokesčius į Nacionalinį biudžetą perskirstomos BVP dalies, – apie 35 nuošimčius BVP“. Antras, siūloma mažinti pajamų mokestį iki 24 proc. visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų pajamų. Šių siūlymų įgyvendinimas padidintų žmonių paskatas dirbti, leistų efektyviau panaudoti žmonių uždirbtus pinigus, paskatintų ekonomikos plėtrą.

Kita vertus, neigiamas dalykas, kad savivaldybių biudžetų netekimus dėl sumažinto pajamų mokesčio programoje siūloma kompensuoti iš nekilnojamojo turto mokesčio. Tai nėra ekonomiškai pagrįstas siūlymas, kadangi nekilnojamojo turto mokesčio tarifo didinimas dar labiau apsunkintų mokesčių administravimą. Be to, nekilnojamojo turto mokestis prieštarauja visuotinai pripažintiems apmokestinimo principams – teisingumo, efektyvumo ir vienpakopio apmokestinimo. Sumažinus pajamų mokestį visiems gyventojams biudžeto pajamų paradimai būtų kompensuoti surenkant didesnes įplaukas iš vartojimo mokesčių.

Liberalų ir centro sąjunga

Mokesčių politikos srityje siūlomas pajamų mokesčio sumažinimas visiems gyventojams nepriklausomai nuo pajamų. Tai yra racionalus siūlymas, nes tokiu atveju mokesčių sumažinimo efektą pajus visi gyventojai, bus paskatinta ekonomikos plėtra, o biudžeto praradimai trumpuoju laikotarpiu bus gerokai mažesni, nei sumažinus mokesčius tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

Pozityvi ir ekonomiškai pagrįsta nuostata paankstinti kelių mokesčio panaikinimą ir panaikinti jį nuo 2005 m. Šis mokestis neatitinka visuotinai pripažintų apmokestinimo principų ir prieštarauja ES teisei.

Programoje žadama supaprastinti ir padaryti skaidriu mokesčių administravimą, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad mokesčių administratorius be teismo sprendimo vienašališkai negali areštuoti, įšaldyti ar nurašyti įmonės turtą ar sąskaitas.

  • Bendras programų nuostatų mokesčių politikos atžvilgiu įvertinimas:

    Vertinant bendrai teigiama yra tai, kad visos partijos ketina mažinti mokesčius gyventojams. Tačiau, deja, tik dvi partijos siūlo mokestį sumažinti visiems gyventojams, visos kitos mokestį sumažinti ketina tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Įgyvendinus pastarąjį ketinimą mokesčių administravimas taptų sudėtingesnis, išaugtų paskatos slėpti tikrąsias pajamas, o biudžeto netekimai būtų didesni, nei sumažinus mokestį visiems gyventojams vienodai.

    Daugelis partijų pasisako už mokesčių administravimo supaprastinimą, tačiau nenurodo konkrečių priemonių, kuriomis supaprastinimas bus pasiektas.

    A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija

    Šios partijos programoje apie biudžeto politikos formavimą ir vykdymą kalbama labai abstrakčiai ir „ne į temą“. Skyriuje „Optimizuoti valstybės finansinių išteklių planavimą“ kalbama ne apie tai, kaip bus optimizuojamas planavimas, o apie sritis, kurioms bus skirtas didesnis finansavimas. Akivaizdu, kad biudžeto formavimo problemos neidentifikuotos, kaip ir neįvardytos priemonės šioms problemoms spręsti.

    R.Pakso koalicija

    Biudžeto politikoje numatoma siekti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų projektai iki svarstymo Seime būtų plačiai aptarti visuomenėje ir žiniasklaidoje. Akivaizdu, kad šios priemonės neužtenka siekiant spręsti esamas biudžeto formavimo problemas, jeigu nebus įgyvendinti programinio biudžeto formavimo principai. Apie juos programoje neužsimenama.

    Kaip populistinę ir ekonomiškai nepagrįstą priemonę galima vertinti siūlymą „padidinti bendrojo vidaus produkto, perskirstomo per nacionalinį biudžetą, dalį taip, kad ne mažiau kaip pusė biudžeto pajamų būtų skiriama socialinėms reikmėms, švietimui, kultūrai, mokslui, žmonių saugumui“. Šis siūlymas neatitinka programinio biudžeto principų. Įvardintų sričių programos turi būti finansuojamos bendra tvarka, atsižvelgiant į strateginius planus ir prioritetus, o ne neapibrėžiant iš anksto sritis, kurioms būtų skiriama didesnė dalis biudžeto.

    Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS)

    Biudžeto srityje siekiama, kad valstybės išlaidos būtų racionalios, pagrįstos ir efektyvios, kas „sudarytų sąlygas subalansuoti iki leistinų ribų valstybės pajamas su išlaidomis ir mažinti surenkamus ir perskirstomus per biudžetus mokesčius“. Pats tikslas yra teisingas, tačiau neįvardijamos priemonės, kaip tas bus pasiekta.

    Darbo partija

    Programoje numatyta nacionalinį biudžetą formuoti pagal programas, vadovaujantis strateginiais valstybės interesais. Tikslas geras, tačiau formuluotė ir konkrečių priemonių nebuvimas rodo, kad supratimas paviršutinis ir problema bei sprendimai nėra tinkamai identifikuoti.

    Tėvynės Sąjunga

    Biudžeto srityje siūloma įgyvendinti taisyklę – „pirmiau valstybės strateginis planas ir su juo susiję ministerijų planai bei juose numatyti sėkmės rodikliai ir tik po to – valstybės biudžetas“. Siūlymas iš esmės teisingas, tačiau tai tik vienas iš programinio biudžeto sudarymo principų ir jo nepakanka efektyviai planuoti valstybės finansus.

    Taip pat reikia pastebėti, kad pastarajam siūlymui prieštarauja kita programos nuostata, t.y. „2-5 proc. iš surinktų akcizų už degalus skirti žinių ekonomikos programai finansuoti“. Šis siūlymas neatitinka programinio biudžeto principams ir nėra teisingas kitų visuomenės veiklos sričių atžvilgiu. Žinių ekonomikos plėtros programos turi būti finansuojamos bendra tvarka, atsižvelgiant į strateginius planus ir prioritetus, o ne neapibrėžiant iš anksto, kiek procentų biudžeto įplaukų joms turi būti skirta. Priešingu atveju išlaidos šioms programoms kasmet būtų „pritempiamos“ pagal numatytą finansavimą, o ne pagal realius poreikius ir naudą visuomenei.

    Liberalų ir centro sąjunga

    Programos nuostatos biudžeto politikos atžvilgiu žada tam tikrų pokyčių, bet iš esmės jų negalima vadinami adekvačiais keliamam tikslui. Programoje numatoma, kad „valstybės lėšas skirstys Seime, griežtai reglamentuodama ir detalizuodama patvirtinto biudžeto lėšų naudojimą.“ Seimo pareiga yra užtikrinti, kad būtų parengti strateginiai planai ir įgyvendinti programinio biudžeto formavimo principai, pagal kuriuos būtų rengiamos ir vykdomos iš biudžeto finansuojamos programos. Tuo tarpu šiandien svarstant biudžetą Seime daug nereikalingų diskusijų kyla dėl to, kad biudžeto procese trūksta strateginio planavimo ir aiškių ilgalaikių prioritetų bei programų.

    Pozityvi programos nuostata, kad biudžeto formavimo procese norima „nustatyti taisykles, pagal kurias biudžetas būtų iš karto tikslinamas, jei pajamų surenkama mažiau, negu planuota“. Problema identifikuota teisingai, tačiau priemonė nėra aiškiai įvardyta. Būtina užtikrinti, kad būtų įgyvendintas vienas iš programinio biudžeto formavimo principų, t.y. kad programoms ir priemonėms būtų nustatytas prioritetas ir jeigu nebūtų surenkamos planuotos lėšos, automatiškai būtų sustabdytas mažesnį prioritetą turinčių programų ir priemonių finansavimas.

  • Bendras programų nuostatų biudžeto politikos atžvilgiu įvertinimas:

    Didesnė dalis partijų, išskyrus A. Brazausko ir A. Paulausko koaliciją, tiesiogiai ar netiesiogiai programos nuostatomis identifikuoja, kad dabartinė biudžeto formavimo tvarka yra netinkama ir ją būtina tobulinti. Kita vertus, su tam tikromis išlygomis įvardyta tik viena racionali priemonė biudžeto problemoms spręsti.

  • Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

    Top naujienos

    Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (36)

    Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

    Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (7)

    Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

    Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (247)

    Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

    Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (9)

    Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

    Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (16)

    „ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

    Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (8)

    Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

    Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (87)

    Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

    Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (75)

    Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

    Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (46)

    Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

    Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (17)

    Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...