M.Leika: Bado dieta finansų sistemai

Savo ruožtu radijo stotys negaili patarimų kaip surengti būsto aukcionus ar perfinansuoti esamus įsiskolinimus. Taigi, reklamos rinka greitai prisitaiko prie pasikeitusių rinkos sąlygų bei dalyvių nuotaikų. Minėti skelbimai puikiai papildo ankstesnius patarimus, pavyzdžiui, kaip optimizuoti įmonės nuostolius susijusius su darbuotojų viršsvoriu.

Net jei visų darbuotojų nepavyks persodinti ant dviračių ar priversti į darbą keliauti pėsčiomis, galima pasinaudoti magiškų piliulių, kurias mielai siūlo begalė farmacijos bendrovių, poveikiu. Bet numesti svorį šioje šalyje kur kas sunkiau nei atsikratyti bankų paskolų naštos. Net ir šiais „kriziniais“ laikais negali nežavėti mažmeninėje finansų rinkoje tvyrantis optimizmas. Štai finansų milžinė „Citigroup“ milijonus prekybos tinklo Macy‘s kortelių automatiškai pavertė kreditinėmis ir išsiuntinėjo šio centro klientams. Televizijos reklamos pradėjo transliuoti patarimus kaip geriausia atsikratyti šių neprašytų dovanų mažiausiomis sąnaudomis.

Kolegos amerikiečiai juokauja, kad banko sąskaitą atsidaryti šioje šalyje (dėl galiojančių antiteroristinių įstatymų) sunkiau nei gauti kreditinę kortelę. O pastaroji, kaip ir būsto paskola su galimybe būsto vertės prieaugį paversti pinigais, tapo vienu iš moderniosios vartotojiškos visuomenės bruožų. Galimybė vartoti ateities pajamų sąskaita visuomet susijusi su rizika, kad tos pajamos nebus uždirbtos tokios kokių tikimasi (dėl lėtesnio ekonomikos augimo) arba nebus uždirbtos iš viso (pvz. dėl išaugusio nedarbo).

Ši situacija amerikiečiams puikiai žinoma „didžiosios depresijos“ vardu. Tiesa tai buvo seniai, ketvirtajame praėjusiojo šimtmečio dešimtmetyje. Ir tuomet, ir šiandien buvo kalbama apie „burbulus“, klaidingą pinigų bei mokesčių politiką. JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas B. Bernanke laikomas vienu iš geriausių depresijos laikus tyrinėjusių ekonomistų. Galbūt tai padės išvengti praėjusio šimtmečio politinių klaidų, tačiau šių dienų pasaulis kur kas labiau globalesnis, todėl politiniai sprendimai viename regione turi įtakos situacijai likusioje pasaulio dalyje.

Mes Lietuvoje su tuo taip pat susiduriame. Štai kyla palūkanų normos euro zonoje, auga palūkanų našta ir mūsų krašte. Kilo problemos JAV būsto paskolų rinkoje, mūsų bankai pradėjo griežtinti paskolų sąlygas. Ir jokios kalbos apie burbulus mūsų šalyje ar Baltijos valstybėse iki tol neturėjo tokio poveikio šalies bankų požiūriui į riziką kaip problemos JAV. Iš dalies tai susiję su tarpbankine rinka, t.y. sąlygomis kuriomis bankai finansuoja paskolų portfelio plėtrą skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje. Pasunkėjus bankų skolinimosi galimybėms, pablogėja ir paskolų suteikimo sąlygos. Taigi, gyvename globalių finansų rinkų amžiuje.

Atsakymo į klausimą ar globalizacija bei finansų rinkų integracija mažina ar didina krizių grėsmę ieškojo Tarptautinės bankininkystės konferencijos Čikagoje dalyviai. Visą dabartinio „burbuliavimo“ mechanizmą galima apibūdinti ganėtinai paprastai: finansų dalyvių konkurencija bei noras bet kuria kaina įpiršti paskolas paskatino visą eilę finansinių inovacijų, kurių pagalba paskolų teikėjai lengvai išdalino pinigus nebesirūpindami ar jie bus sugrąžinti. O rūpintis jiems nereikėjo, nes paskolos buvo parduotos „naiviems“ investuotojams, mažai žinantiems apie tokių investicijų riziką.

Dažniausiai tokiais galutiniais investuotojais tapdavo turtingi asmenys investavę į didesnės rizikos fondus. Tarptautinė finansų rinkų integracija reiškė tai, kad tokių paskolų plėtrą finansavo investuotojai iš viso pasaulio. Vadinasi, JAV vidaus problema tapo pasauline problema: dėl persiskolinimo, kaip ir persivalgymo JAV, turėsime „pabadauti“ ir mes, mokėdami aukštesnes palūkanas bei skolindamiesi blogesnėmis nei įprasta sąlygomis. O susiveržti diržus gali tekti dar ir dėl to, kad juos atsilaisvina besivystančios šalys, pirmiausia Kinija bei Indija.

Naivu buvo tikėtis, kad šių šalių gyventojai norės tik dirbti ir negalvos apie geresnę gyvenimo kokybę bei maistą. Tai lėmė spartų santykinį gamtinių išteklių bei maisto kainų augimą visame pasaulyje, kurį mes taip pat jaučiame. Toks kainų augimas pablogino santykinę įsiskolinusių šalių, tokių kaip JAV, padėtį. Vadinasi būtų neprošal pagalvoti apie griežtesnę bado dietą išsivysčiusių šalių finansų sistemoms, kurios priprato būti finansuojamos besivystančiųjų šalių pagalba (pavyzdžiui didžiausias investuotojas JAV būsto obligacijų rinkoje Kinijos vyriausybė, o mūsų šalies bankų sektoriaus plėtra taip pat iš dalies finansuojama skolinantis Azijos ir net Afrikos rinkose).

Tiesa, konferencijoje skambėjo įprasti tonai: problemos kyla besivystančiose valstybėse, kuriose finansų rinka neišsivysčiusi ir per daug suvaržyta. Tai žinoma tiesa, bet nepastebėti finansinio antsvorio problemų namuose taip pat pavojinga, nebent tikėsime stebuklingų piliulių, kurias galėtų pasiūlyti Tarptautinis valiutos fondas, galia.