Apie 12 proc. visų santuokų sudaro tuoktuvės su kitataučiais. Kokie tokių vedybų pranašumai ir trūkumai?
Pora, tautybė
© Corbis/Scanpix
Šeima – tai mažutė mūsų visuomenės dalelė, kurioje žmogus mokosi pradinių elgesio visuomenėje taisyklių, įgyja pagrindinius gebėjimus, gėrio ir grožio, sąžinės ir garbės supratimą. Nuo šeimos, jos tarpusavio santykių, tėvų požiūrio į gyvenimą ir reiškinius priklauso tai, koks užaugs žmogus.

Tačiau kiekvienoje šeimoje yra ne tik meilės ir susiklausymo. Netrūksta ten ir nesusipratimų, konfliktų. Šeima formuoja bazinius įgūdžius, įpročius, supratimą, kas yra pati šeima, kokie jos narių vaidmenys ir pareigos. Į savo sukurtą šeimą atsinešame tai, ką išmokome tėvų šeimoje.

Sociologai tvirtina, kad, išskyrus nedideles išimtis, santuoka sujungia vienodo ar panašaus socialinio sluoksnio, panašaus požiūrio į gyvenimą žmones. Tokios šeimos paprastai geriau sutaria. Bet nedidelių nuomonių skirtumų turi net idealiausia šeima. Šeima, kurioje sutuoktiniai yra skirtingų tautybių ir skirtingos kultūros, savitarpio nesupratimo ir netgi kovos bandant primesti savo nuomonę yra daug daugiau.

Šiuo metu skirtingų tautybių santuokų Lietuvoje sparčiai daugėja. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. su kitų šalių piliečiais tuokėsi 8,8 proc. lietuvių moterų, o lietuvių vyrų ¬– 3,3 proc. Tarp moterų populiariausi šių tautybių vyrai: vokiečiai, amerikiečiai, rusai, ukrainiečiai, anglai. O lietuviai vyrai daugiausia veda ruses, baltaruses, ukrainietes, latves, amerikietes.

Nuostatos formuojamos šeimoje

Skirtingų tautybių asmenų santuokas skatina migracija, visuomenės tolerancija ir mada. Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, tapo paprasta keliauti ir bendrauti su daugeliu tautybių priešingos lyties atstovų. Visuomenė tapo laisvesnė ir tolerantiškesnė.

Iš dalies nuomonę apie santuokas su užsieniečiais lemia ir biologinėje šeimoje įgyta patirtis. Jei šeimoje buvo puoselėjami ir vertinami tautiniai papročiai, jie saugomi ir perduodami vaikams, požiūris į santuoką su kitataučiu būna kritiškesnis. Savo tautinių vertybių aukštinimas ir vertinimas nežeminant ir neniekinant kitų tautybių kaip žemesnių, nėra rasizmas. Kiekviena tauta vertina savo kalbą, nepriklausomybę, praeitį ir galvoja apie ateitį.

Šiandien santuokinio amžiaus sulaukusių žmonių seneliai daug kritiškiau žiūri į skirtingų tautų asmenų santuokinius ryšius. Galbūt taip yra todėl, kad jie savo jaunystės metais patyrė asimiliacijos grėsmę? Juk vienas iš būdų sunaikinti mažą tautelę yra jos susiliejimas su kita tauta, iš kurios perimama kalba, kultūra, papročiai. Sulaukę brandaus amžiaus daugelis prisimena dvasines vertybes, jiems pradeda rūpėti ateitis ir visuotinės problemos.

Šiandien besituokiančių jaunuolių tėvų karta augo kiek kitokiomis sąlygomis. Jie į viską žiūri liberaliau ir plačiau. Visi tėvai nori laimės ir gėrio savo vaikams. Nors mūsų laikais sudarant santuoką tėvai turi tik patariamąjį balsą, jie dažniausiai susirūpina, jei jų atžala ruošiasi tuoktis su kitos tautybės atstovu. Vieni jų stengiasi perkalbėti, pasitelkdami jiems žinomų nelaimingai pasibaigusių tokių santuokų pavyzdžius, kiti elgiasi kategoriškai – visiškai atmeta tokį vaiko pasirinkimą. Dar kiti domisi būsimo žento ar marčios papročiais, kultūra ir kiek įmanydami informuoja savo atžalas, ypač pabrėždami skirtumus ir mūsų kultūrai nepriimtinus papročius.

Jei būsimas giminaitis nėra iš labai tolimos ir gerai pažįstamos šalies, tėvų reakcija paprastai nebūna tokia aštri, kaip reakcija į tolimos šalies ar skirtingos rasės atstovą. Nors geriausių norų genami, savo prieštaravimais tėvai dažniausiai nepasiekia jokio rezultato, tik susigadina santykius tiek su savo vaiku, tiek su būsimu jo sutuoktiniu.

Po vedybų pažįstame kitą partnerio pusę

Pasak psichologo Gedimino Navaičio, reikšmingiausias motyvas sudaryti šeimą yra noras būti mylimam ir noras mylėti. Skirtybės ypač traukia jaunimą. Pirmas stimulas susipažinti gali būti labai įvairus: egzotiška, mums neįprasta išvaizda, mums neįprastas ir dėlto mums patrauklus elgesys su priešingos lyties atstovais.

Daug Lietuvos moterų pabrėžia, kad užsieniečiai vyrai moka bendrauti, rodyti dėmesį, o lietuviams vyrams to trūksta. Negalima nepaminėti ir ne taip seniai paplitusio „reikšmingo“ motyvo tuoktis – materialinio išskaičiavimo. Stimulu pradėti pažintį gali būti net noras patobulinti savo užsienio kalbos įgūdžius.

Paprastai bendraujant iki vedybų viskas atrodo geriau ir gražiau nei vėlesniais šeimos santykių raidos etapais. Išskirtiniai išrinktojo poelgiai atrodo patrauklūs, įdomūs ir romantiški. Kuo jie mums neįprastesni, tuo didesnį susidomėjimą kelia. Tuo laikotarpiu nėra bendros buities, būsimus sutuoktinius sieja tik romantiniai santykiai, todėl kiekvienas dažniausiai rodo tik „paradinę“ savo pusę.

Gyvenant kartu, atsiradus bendriems buitiniams rūpesčiams, išpuoselėtas pirmų bendravimo dienų paradinis munduras gali pakeisti savo spalvą. Jaunavedžių šeimose, dar nesusilaukusiose vaikų, dažnai kyla nedidelių konfliktų dėl bendravimo tarpusavyje, bendravimo su genetine šeima, namų ūkio ir biudžeto tvarkymo, vyro ir moters vaidmens šeimoje supratimo skirtumų. Tai daugiau ar mažiau būdinga visoms jaunoms šeimoms.

Konfliktuodami sutuoktiniai daugiau sužino apie vienas kitą, mokosi spręsti konfliktus ir dažniausiai sėkmingai juos įveikia. Kai sutuoktiniai yra skirtingų tautybių ir kultūros, minėtieji konfliktai gali būti gana aštrūs. Žmogus, kuris turi taikytis su jam nepriimtinu ar neįprastu elgesiu, jaučiasi puolamas, o nusileidęs – pralaimėjęs. Viskas priklauso nuo daugelio dalykų: kaip buvo sprendžiami panašūs konfliktai sutuoktinių genetinėje šeimoje, kiek nepriimtinas kurio nors iš sutuoktinių elgesys kitam ir t. t.

Paprastai tokia šeima gyvena vieno kurio nors iš sutuoktinių gimtinėje. Atvykėlis pasijaučia vienišas ir silpnesnis, ypač jei į konfliktą įsitraukia antrosios pusės tėvai, kaimynai ar giminaičiai. Tai tik paaštrina gynybines jo reakcijas.

Vytas ar John?

Kai jauna šeima susilaukia vaikelio, prasideda kitas, dar sunkesnis šeimos santykių etapas. Tos pačios tautybės tėvų šeimoje padaugėja buitinių rūpesčių, kitaip paskirstomas sutuoktinių dėmesys vienas kitam. Skirtingų tautybių šeimoje, be šių, prisideda ir specifinių problemų. Pavyzdžiui, gali kilti ginčų dėl naujagimio lankymo ir priežiūros, dėl požiūrio į jauną motiną ir kt. Vargai paprastai prasideda jau nuo vardo rinkimo naujagimiui.

Mes priskiriame save kokiai nors tautybei. Kiekvienas mūsų suvokiame savo vaikus kaip savojo „aš“ sudėtinę dalį ir norime, kad jis perimtų kuo daugiau mūsų savybių, taip pat ir mūsų nacionalinę tapatybę. Kai tėvai yra skirtingų tautybių ir kultūrų, kyla konfliktas. Tai, kiek stipriai sutuoktiniai laikysis savo nuomonės, priklauso nuo jų genetinėje šeimoje įgyto savo nacionalinių vertybių, tautos praeities supratimo bei nuo didžiavimosi tuo, kas esi, lygio.

Kartais sutuoktinis į partnerio tautybę iš anksto žiūri kaip į referentinę grupę, į kurią svajojo patekti. Tada jis lengvai sutinka, kad atžala būtų vadinama vardu, paplitusiu tarp tos tautos atstovų, kalbėtų jo kalba ir perimtų papročius.

Dviejų kalbų labirintuose

Kitas nesutarimų objektas – kalba, kuria, tėvų nuomone, vaikas turėtų kalbėti. Dažnai bendravimui namuose sutuoktiniai pasirenka kurio nors vieno gimtąją kalbą, bet tai gali būti ir kita abiem suprantama užsienio kalba, pavyzdžiui, rusų arba anglų. Vaikas, nuo gimimo girdėdamas tėvų kalbą, nesąmoningai jos mokosi, ir tai yra puiku. Tačiau kai jam tenka susidurti su kitais vaikais ar auklėtojais, kalbančiais kita kalba, kyla sunkumų.

Nors vaikai labai greitai mokosi kalbų, tai jį gali traumuoti. Pasitaiko, kad kiti vaikai nenori žaisti ir bendrauti su blogai mokančiu kalbą draugu. Taip pat kyla sunkumų bendraujant su seneliais, kurie dažnai nesupranta anūko vartojamos kalbos ar piktybiškai stengiasi pabrėžti, kad tą kalbą ignoruoja.

Panašiai būna, kai vaikas susiduria su jam nežinomais papročiais, istorija. Ypač jei tėvai yra iš labai skirtingų geografinių platumų, skirtingo tikėjimo, jei tėvų gimtosios šalys neseniai buvo priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu arba jei tėvai įsivaizduoja, kad taip yra.

Namuose kylantys ginčai dėl tokių dalykų verčia vaiką rinktis. Vaikas, žinodamas, kad jo pasirinkimas gali įskaudinti artimuosius, patenka į psichologiškai sudėtingą padėtį. Laikui bėgant visos tos problemos išsprendžiamos, bet paprastai jos be pėdsakų nepraeina ir palieka neigiamą patyrimą. Yra vaikų, kurie tol, kol yra priklausomi nuo tėvų, laiko save vieno iš tėvų tautybės atstovu, o užaugę staiga pakeičia savo nuomonę ir tuo vėl kurį nors įskaudina.

O kas atsitinka skyrybų atveju? Tokios šeimos palikuonis gali tik pavydėti tiems, kurių išsiskyrę tėvai gyvena kad ir skirtinguose Lietuvos miestuose. Galimybę aplankyti ir bendrauti visada galima rasti, jei tik to norisi. O ką daryti vaikeliui, kurio mama gyvena Pilviškėse, o tėtė Maroke?

Privalumai

Bet ne visada viskas tik bloga ir niūru. Neabejojama, kad skirtingų tautybių partnerių santuoka turi nemažai privalumų. Vienas jų – materialinė šeimos gerovė. Puiku, kai šeima sutaria, gali aprūpinti savo palikuonis, vaikai gali siekti išsilavinimo ne tik Lietuvoje.

Biologai tvirtina, kad kuo skirtingesnių rasių žmonių vaikai, tuo jie sveikesni fiziškai. Taip pat tiek sutuoktiniai, tiek vaikas turi galimybę gerai išmokti mažiausiai dvi kalbas, pažinti dvi kultūras, išmokti tolerancijos ir pakantumo. Žmonės yra skirtingi ir svarbiausia ne priklausymas kuriai nors tautybei, o pats žmogus.

Rekomendacijos

Sunku aprašyti visas situacijas, į kurias gali patekti šeima dėl savo išskirtinumo. Ar galima to išvengti? Vargu, bet galima pasiruošti tinkamai reaguoti į problemas, kurios tikriausiai ištiks šeimą. Jaunųjų tėvai neturėtų stengtis išskirti įsimylėjėlių, nes reakcija greičiausiai bus priešinga. Vaikas nepaklus diktatui ir, norėdamas įrodyti esąs suaugęs ir galintis spręsti pats, pasielgs savaip ir net neklausys patarimų.

Tėvams patariama nepuoselėti išankstinės nuomonės, į netinkamą ar visiškai nepriimtiną elgesį reaguoti ramiai, atsargiai vertinti religinius ir tautinius įsitikinimus. Jei įmanoma – aptarti situaciją visiems kartu, kritikuoti tik poelgį, o ne asmenybę.

Būsimiesiems sutuoktiniams rekomenduojama iš anksto aptarti galimas problemas, kurios gali kilti dėl skirtingų tautybių ir lūkesčių. Galima būtų susitarti, kokia kalba kalbėti, kokia kalba kalbės vaikai. Reikėtų apgalvoti ne tik tai, kur bus gyvenama, bet ir kiek kartų bus lankomi vieno ir kito tėvai, aptarti vaikų vardus, jei įmanoma, parinkti tokius, kurie gali būti vartojami ir vienoje, ir kitoje kalboje.

Paaugusius vaikus reikėtų mokyti abiejų kalbų. Svarbu būti tolerantiškiems, ginčų metu vengti nesusijusių tautybės klausimų. Geranoriškai nusiteikę, besistengiantys vienas kitą suprasti skirtingų tautybių sutuoktiniai paprastai įveikia sunkumus, praturtėja dvasiškai, ir santuoka būna laiminga.

Populiariausių vyrų penketukas*:

1. Vokiečiai
2. Amerikiečiai
3. Rusai
4. Ukrainiečiai
5. Anglai
Populiariausių moterų penketukas*:

1. Rusės
2. Baltarusės
3. Ukrainietės
4. Latvės
5. Amerikietės

*Statistikos departamento duomenys. Santuokos užregistruotos 2007 m.

Naujausiame „Psichologija TAU“ numeryje skaitykite:

Meilės chemija
Efektyviausios porų temperamentų kombinacijos

Pamatyk ką aš sakau
Ką išduoda kūno kalba?

Psichologinė gynyba
Kaip aplinka veikia žmonių santykius

Karo psichologija
Konfrontavimo menas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (79)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (9)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (915)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (4)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (275)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos?

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (31)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (13)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (7)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Po „2 Barai“ išlikimo kovos projektą paliko net trys dalyviai, du sugrįžo svečio teisėmis

Sekmadienio vakarą pajūryje vyko tiesioginis vasaros projekto „2 Barai“ ketvirtfinalis, po...