Lietuvos moterimis aprūpinami užsienio viešnamiai

Pasak dingusių žmonių šeimų paramos centro koordinatorės Onos Gustienės, Lietuvos kriminalinė policija yra “kabinetinė” ir ieškodama dingusių arba parduotų žmonių, dirba labai neoperatyviai bei pasižymi neveiklumu.

Skirtingų šaltinių duomenimis Lietuvoje nuo 1990 metų neatsirado arba buvo nerasta apie 500 žmonių.

Tuo tarpu Kriminalinės policijos pareigūnai aiškina, kad Lietuvoje beveik nėra prekybos žmonėmis.

Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai mini, kad 95 procentai merginų į užsienį išvyksta savo noru, bet Ona Gustienė tikina, kad merginos savo noru į užsienį išvyksta ne prostitucija užsiiminėti. Manoma, kad didesnė dalis dingusių merginų parduodama į užsienio viešnamius.

Daugelis merginų vykdamos į užsienį tikisi dirbti modeliais, šokėjomis, auklėmis ar braškių skynėjomis, bet dirba dažniausiai prostitutėmis. Dažniausiai Lietuvos merginos paduodamos Vokietijos, Olandijos, Izraelio, Turkijos, Didžiosios Britanijos ir Saudo Arabijos viešnamiams. Ten paprastai atimami jų pasai ir merginos tampa “baltosiomis” vergėmis.

Manoma, kad iš parduodamų merginų trečdalis yra nepilnametės. Kasmet į Lietuvą iš užsienio šalių deportuojama apie 300 merginų.

Šiuo metu Lietuvoje ieškoma apie tūkstantis be žinios dingusių žmonių. Policijos pareigūnai teigia, kad jiems sunku dirbti, nes deportuotos merginos vengia atskleisti nusikaltimo detales, bijo įvardinti prekeivius žmonėmis.

O.Gustienės manymu, teisinė Lietuvos sistema nesuspėja paskui nusikaltėlius. Pastarieji itin gerai išmano Lietuvos įstatymus, be to, žmonių prekeiviai dažnai keičia maršrutus, kad nebūtų susekti. Prekeivis už vieną parduotą žmogų gauna dešimtis tūkstančių dolerių pelno.

Daugiausiai prekybos žmonėmis taškų ir pasų padirbinėjimo užfiksuojama Kaune ir Panevėžyje.

Vokietijos Šiaurės Reino - Vestfalijos žemės kriminalinės policijos vyresnysis komisaras Uwe Böhm teigė, kad 1997 m. jų žemėje sulaikyti 303 žmonės, įtariami žmonių prekybos organizavimu bei vykdymu. 29 įtariamieji yra lietuviai.

Anksčiau daugiausiai merginų Vokietijos viešnamiams būdavo parduodama iš Tailando ir Filipinų, dabar dauguma iš Rytų Europos šalių (arčiau vežti, mažesnė rizika). Daugiausiai merginų atvežama iš Lenkijos, Ukrainos ir trečioje vietoje - iš Lietuvos. Moters kaina nuo 3 iki 10 tūkst. Vokietijos markių.

Lietuvoje kol kas nenuteistas nė vienas prekeivis žmonėmis (yra tik 6 baudžiamosios bylos). Kartais tokių nusikaltėlių sulaikoma, bet jie nuteisiami ne už prekybą žmonėmis, o pavyzdžiui, už vertimąsi prostitucijos verslu. Nes įrodyti, jog vienas ar kitas žmogus verčiasi prekyba žmonėmis itin sunku.

Tarptautinių organizacijų duomenimis, visame pasaulyje kasmet sekso industrijai parduodama 4,5 milijonai moterų. Iš šio verslo gaunama 7 milijardai dolerių pelno. Šis verslas pelningas ir mažiau rizikingas nei prekyba ginklais ar narkotikais.

Agentūra AFP cituoja Europos Sąjungos teisės ir vidaus reikalų komisarę Anitą Gradin, kurios duomenimis, beveik pusė milijono moterų Europos Sąjungos šalyse tapo prekybos žmonėmis aukomis. Du trečdaliai tokių moterų yra iš nuskurdusių buvusių komunistinių Rytų Europos šalių. Vienas Izraelio naktinio klubo savininkas per RTL televiziją pareiškė, kad merginos iš Rytų kiekvieną naktį jam uždirba po 20 tūkst. dolerių.

Ona Gustienė, Dingusių žmonių šeimų paramos centro koordinatorė: “Prieš porą metų dingo mergina. Ji dar nė 16-kos neturėjo. Jai mažai pažįstami vyrukai pasiūlė važiuoti į Lenkiją dirbti vaikų aukle.

Mergina sutiko ir buvo nuvežta į Kauno rajoną, kur ją laikė apie mėnesį, kol buvo padarytas suklastotas pasas. Paskui per Kaliningrado sritį buvo nugabenta į Lenkiją, po to - į Vokietiją ir parduota į barą, kuriame turėjo dirbti prostitute. Jai pasisekė. Po dviejų mėnesių ji sugebėjo pabėgti ir prisistatė Vokietijos teisėsaugos organams, o vėliau buvo deportuota į Lietuvą.

Tuo šios nepilnametės vargai nesibaigė. Vilniaus oro uoste ji buvo sulaikyta ir vienai parai uždaryta į nuovadą. Po to ši “nusikaltėlė” buvo teisiama pagal du BK straipsnius: už nelegalų sienos kirtimą ir už dokumentų klastojimą, nežiūrint į tai, kad mergina viską atvirai papasakojo: kaip ji buvo apgauta ir to legalaus darbo negavo, kaip vietoj Lenkijos ji atsidūrė Vokietijoje, kaip per prievartą buvo verčiama dirbti viešnamyje.

Teismo nepermaldavo jokie argumentai. Mergina buvo nuteista 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1100 Lt bauda. Tokių ir analogiškų atvejų Lietuvoje yra ne vienas ir ne dešimt. Kaip po tokių istorijų merginos ir moterys gali pasitikėti policija, teismais?”