Lietuvoje gyvenantis korėjietis apie rinkimus: čia tiesiog ant sienų priklijuojami plakatai

Su ketverius metus Lietuvoje gyvenančiu Korėjos kultūros istorijos ir korėjiečių kalbos dėstytoju bei korėjietiško interneto portalo korespondentu kalbėjomės apie svarstymus jo tėvynėje įgyvendinti rinkimus internetu, senosios ir jaunosios kartos politikų nesutarimus, aptarėme dviejų šalių rinkimų kampanijų ypatumus.

Lietuvoje kuris laikas svarstoma internetinio balsavimo idėja. Ar Jūsų tėvynėje Pietų Korėjoje nebuvo bandyta įgyvendinti šios naujos balsavimo formos?

Korėjoje seniai buvo svarstoma, ar mums reikia pradėti įgyvendinti internetinį balsavimą, tačiau po daugybės ginčų nuspręsta to nedaryti.

Internetinis balsavimas tiktų mūsų šaliai, nes korėjiečiai labai didžiuojasi tuo, kad Korėjoje yra toks aukštas informacinių technologijų lygis. Tačiau Korėjoje balsavimas internetu nevyksta, nes mūsų šalyje yra tokios politinės tendencijos – vyksta kartų kaita. Konservatyvūs politikai labai bijo, kad įvedus internetinį balsavimą šalyje gali kažkas pasikeisti. Jie mano, kad jeigu mes įgyvendinsime rinkimus internetu, daugiau jaunų žmonių galės dalyvauti rinkimuose ir pakeisti dabartinę politikos padėtį. Senosios kartos politikai to labai bijo.

Jaunosios kartos rinkėjai vis garsiau kalba, kad jau reikia pradėti judėjimą dėl balsavimo internetu, tačiau jie dar nežino, kaip tai reikėtų padaryti.

Šiuo metu Korėjoje politinės partijos pradėjo balsavimą rinkdamosi savo kandidatus į gruodį vyksiančius prezidento rinkimus. Šiuose rinkimuose vyksta ir internetinis balsavimas – partijų nariai internetu gali atiduoti savo balsą už palaikomą kandidatą. Balsuoti politikai gali ir mobiliuoju telefonu, tačiau kol kas šiuose vadinamuosiuose išankstiniuose rinkimuose, kuriuose renkami kandidatai į prezidentus, savo kandidatus į prezidento postą internetu renkasi tik politikai. Balsavimas internetu nėra visuotinis.

Šiemet gegužę vykusiuose vadinamuosiuose išankstiniuose rinkimuose į parlamentą partijų nariai taip pat galėjo išsirinkti savo kandidatus, kurių kandidatūras parėmė. Išrinktieji politikai kandidatavo į parlamentą. Šiuose išankstiniuose rinkimuose politikai taip pat galėjo balsuoti internetu.
Politikos požiūriu Korėja yra labai atsilikusi šalis. Ne taip seniai joje buvo netikra demokratija (Korėjoje buvo autoritarinis režimas. – DELFI). Ir dabar negaliu pasakyti, kad šiuo požiūriu šalyje viskas gerai. Korėjoje iki šiol vyksta senosios kartos ir jaunų politikų ginčai dėl šalies pozicijos Šiaurės Korėjos klausimu. Konservatoriai labai norėjo kuo ilgiau išlaikyti senąjį politinį režimą. Todėl jie bijo įdiegti naują sistemą – internetinį balsavimą.

Iki šiol užsienyje gyvenantys korėjiečiai neturėjo teisės dalyvauti šalyje vykstančiuose rinkimuose. Tai pirmą kartą leista padaryti tik šiemet.

Kalbate apie parlamento ar prezidento rinkimus?

Apie visus. Iki šiol užsienyje gyvenantys korėjiečiai jokiuose šalyje vykstančiuose rinkimuose negalėjo balsuoti.

Šiemet gruodį Korėjoje vyks prezidento rinkimai. Todėl aš važiuosiu į Lenkiją, kur savo balsą galėsiu atiduoti Korėjos ambasadoje, nes Lietuvoje mūsų šalis neturi ambasados.

Kaip manote, kada Pietų Korėjoje galėtų būti įgyvendinta internetinio balsavimo idėja, kad norintieji galėtų atiduoti savo balsą internetu?

Mano nuomone, Korėjoje internetinis balsavimas turėjo veikti jau seniai, tačiau to nėra. Tai, kad užsienyje gyvenantys korėjiečiai nuo šių metų gali dalyvauti rinkimuose, jau yra didelė pažanga. Internetinis balsavimas šiuo metu korėjiečiams nėra svarbiausia tema.

Iki šiol užsienyje gyvenantys korėjiečiai negalėjo dalyvauti jokiuose Korėjoje vykstančiuose rinkimuose, nes iš šalies buvo emigravę tie, kurie protestavo prieš Pietų Korėjos režimą. Kam nepatiko tuometinis režimas, emigravo į užsienį ir ten gyveno.

Dabar Vokietijoje ir Rusijoje yra daug tokių korėjiečių, kurie ten emigravo, nes jiems nepatiko tuometinė Pietų Korėjos vyriausybė. Todėl Korėjos vyriausybei reikėjo kažkaip uždrausti tokiems emigrantams dalyvauti rinkimuose, nes jų balsai galėjo pakeisti režimą.

Dabartinė situacija (kai leidžiama balsuoti užsienyje gyvenantiems korėjiečiams. – DELFI) rodo, kad mūsų padėtis labai pagerėjo. Mes esame tuo patenkinti. Jeigu internetinis balsavimas bus įgyvendintas, bus puiku, bet šiuo metu tai nėra svarbiausia. Mes turime daug būdų pareikšti savo valią – ir užsienyje, ir Korėjoje.

Jūsų nuomone, kaip dauguma Pietų Korėjos gyventojų reaguotų į žinią, kad politikai nusprendė šalyje įgyvendinti internetinį balsavimą? Ar šis sprendimas paprastų gyventojų būtų palaikomas, ar smerkiamas?

Korėjiečiai labai bijo kažką daryti internetu, kadangi yra daug saugumo problemų. Didžiausia problema būtų būtent saugumas. Manau, kad ne visi Pietų Korėjos gyventojai susidomėtų internetiniu balsavimu. Jaunosios kartos žmonės tuo susidomėtų, tačiau vyresnės – ko gero, ne.
Estijoje jau kelis kartus vyko internetinis balsavimas, apie balsavimą internetu Estijoje esu rašęs straipsnį. Girdėjau, kad Estijoje susidomėjimas internetiniu balsavimu nebuvo labai didelis – tik kokie trys procentai rinkėjų dalyvavo jame.

Tame rajone, kuriame gyvena rusakalbiai, žmonės nedalyvavo internetiniame balsavime, nes nemoka estų kalbos. Senosios kartos Estijos gyventojai neturėjo galimybės prisijungti prie interneto. Jeigu rusakalbiai Estijos gyventojai būtų dalyvavę rinkimuose internetu, rinkimų rezultatas galėjo būti truputėlį kitoks.

Pietų Korėjoje tokios problemos nėra. Manau, kad nedidelis procentas rinkėjų Korėjoje dalyvautų internetiniame balsavime. Aš nemanau, kad internetinio balsavimo rezultatai gali kažką įspūdingai pakeisti. Pradžioje internetinio balsavimo rezultatas nebūtų itin reikšmingas, tačiau kaip istorinis įvykis tai būtų labai reikšminga šaliai.

Korėjoje įdiegus internetinį balsavimą galėtų padidėti jaunų žmonių dalyvavimo rinkimuose procentas. Statistiniai duomenys rodo, kad dabar tik maždaug pusė rinkimų teisę turinčių Korėjos jaunuolių dalyvauja rinkimuose, kiti tiesiog nori rinkimų dieną pakeliauti, nes Korėjoje rinkimų diena yra nedarbo diena – niekas neina į darbą, vaikai neina į mokyklą. Rinkimai mūsų šalyje visada vyksta ketvirtadieniais. Todėl jauni žmonės rinkimų dieną dažniausiai nori keliauti arba eiti pasilinksminti.

Korėjos vyriausybė jau kuris laikas domisi, kaip pakelti jaunuolių dalyvavimo rinkimuose lygį. Jeigu būtų galimybė balsuoti internetu, galbūt kairiojo sparno arba jaunosios kartos politikai rinkimuose gautų daugiau balsų.

Todėl, mano nuomone, įgyvendinus internetinį balsavimą daugiau jaunuolių dalyvautų rinkimuose.

Nepritariantieji internetinio balsavimo įgyvendinimo idėjai Lietuvoje teigia, kad įgyvendinus šią balsavimo formą būtų lengviau suklastoti rinkimų rezultatus, būtų lengviau paveikti rinkėjus, nurodomos ir kitokios grėsmės. Žinodamas Pietų Korėjos visuomenės nuotaikas, kaip manote, kokių grėsmių balsuojant internetu Jūsų tėvynėje būtų bijoma labiausiai?

Korėjoje taip pat būtų daug baimių. Korėjoje padaryta daug nusikaltimų per internetą. Buvo labai daug problemų dėl internetinės bankininkystės, dėl žmonių identifikavimo. Taip pat aktuali programišių problema. Todėl korėjiečiai nelabai pasitiki internetu. Jeigu korėjiečiams reikia daryti ką nors rimta, jie renkasi kitą būdą, o ne šį virtualųjį.

Šią saugumo problemą Korėjoje reikia išspręsti kuo greičiau, tačiau tai truks labai ilgai. Estijoje įgyvendinant internetinį balsavimą buvo daug procedūrų, susijusių su rinkėjo tapatybės patvirtinimu. Reikėjo įsigyti tokį skaitytuvą, kuris skaito ID kortelę. Ir dar reikėjo įvesti slaptažodį.

Korėjiečiai turi savo korteles ir savo registracijos numerius. Registracijos numerį sudaro dvi dalys: pirmoji yra žmogaus gimimo metai, mėnuo ir diena, antroji – jam skirtas numeris. Taigi antroji dalis veikia kaip slaptažodis. Tai labai pavojinga. Jeigu reikia sumokėti internete, reikia patikrinti žmogaus tapatybę, taigi reikia suvesti antrosios dalies numerį. Šį numerį galima labai lengvai gauti – jį galima pavogti. Vaikai, naudodamiesi savo tėvų numeriais, kartais įeina į neleidžiamus tinklalapius. Tai buvo ir yra labai didelė problema.

Taigi saugumo užtikrinimas Korėjoje yra labai didelė problema.

Estijoje viskas gana gerai veikia, kadangi viskas yra suvienodinta. Užteko vienos rūšies mašinėlės (elektroninės ID kortelės skaitytuvo. – DELFI).

Norint įgyvendinti internetinį balsavimą Korėjoje reikėtų labai daug ką suvienodinti. Tapatybės identifikavimo sistemos Korėjoje labai skiriasi – bankuose, įstaigose, visur. Yra daugybė skirtingų sistemų. Pavyzdžiui, jeigu vienas bankas naudoja sistemą A, ši sistema neveikia kitame banke, reikia atsisiųsti kitą sistemą. Tokiu atveju mes negalime išspręsti saugumo problemos. Nors šalyje yra daugybė firmų, kurios užsiima tokių sistemų gerinimu, jos niekada neras būdo suvienodinti sistemas. Jos tiesiog norės uždirbti pinigų.

Pietų Korėjoje yra daugybė įmonių ir įstaigų, kurios siekia savų tikslų. Kaip suvienyti visų jų nuomones ir požiūrius šiuo saugos klausimu? Kol kas tokios galimybės nematau.

Lietuvoje neseniai prasidėjo oficiali rinkimų agitacijos kampanija. Gyvenate Lietuvoje jau ketverius metus, tad turbūt pastebėjote, kuo skiriasi mūsiškė ir Pietų Korėjos rinkimų kampanijos?

Lietuvoje rinkimų kampanijos vyksta ramiau, jos nėra triukšmingos, kaip kad Pietų Korėjoje. Lietuvoje tiesiog ant sienų priklijuojami plakatai ir tiek.

Korėjoje rinkimų agitacijos kampanijos yra labai triukšmingos. Žmonės renkasi gatvėse, dalija plakatus, dainuoja, per garso kolonėles leidžia muziką. Taigi daug triukšmo, tačiau taip bandoma kažką pranešti.

Per rinkimų kampanijas korėjiečiai girdi daug pažadų, kurių tikrai neįmanoma įgyvendinti. Todėl korėjiečiai nelabai nori klausytis politikų žodžių, kuriuos tie kalba per rinkimų kampanijas.
Per rinkimų kampanijas Korėjos politikai taip pat naudoja specialius tinklalapius, skirtus jaunuoliams. Kandidatai dažnai kuria trumpus filmukus, juos platina per internetą. Taip jie siekia kuo labiau priartėti prie rinkėjo.